Moterie, ar kada jauteisi lyg mėsa parduotuvės vitrinoje? Jei ne, tai tada sveikinu, nes nebuvai viename sostinės klube priešais Vilniaus Rotušę. Pradėsiu nuo to, jog prieš kurį laiką teko apsilankyti tokiame klube. Tikrai nesu klubų mėgėja ir į jį užsukau tik smalsumo vedina, kaip žmonės šiais laikais linksminasi.
Nors, galbūt, kaltas buvo ir alkoholis, po kurio nesinorėjo greitai baigti smagaus vakaro su draugais. Taigi, savo smalsumą tenkinau ne viena, o su draugų kompanija - drauge ir keliais vaikinais.
Sunku trumpai apibūdinti tai, ką ten mačiau. Subrendę vyrai, kurie vidurinę mokyklą baigė tikrai ne prieš dešimtmetį, visais būdais bandė užkalbinti ir pašokdinti vos dvidešimtmetį perkopusias studentes. Nustebau ir todėl, kad tokiame klube, jau gerokai po vidurnakčio ir savaitės viduryje (trečiadienį), buvo labai daug kostiumuotų ir solidžios išvaizdos vyrų. Tačiau ne solidūs ar gana garbaus amžiaus vyrai tą vakarą man labiausiai krito į akis. Iškart noriu visus perspėti, kad nesergu ksenofobija ar kažkuo panašaus, tiesiog likau smarkiai nustebusi ten susirinkusių įvairaus plauko turkų ir italų elgesio. Pačiame klube pasijutau, kaip mokyklos laikais, kai aplink salę vaikščiodavo berniukai, nužiūrinėjantys sėdinčias mergaites, kol galiausiai įsidrąsinę ir vieną jų išsirinkę, pakviesdavo šokiui. Tačiau klube rinkosi ne mokinukai (nors porą tokių vis dėlto teko pamatyti), o suaugę žmonės, todėl viskas čia buvo šiek tiek kitaip.
Tik įėjusi į klubą atkreipiau dėmesį į didelį skaičių užsieniečių. Ir jų gražios, rudos akys greit pastebėjo mus. Aišku, „gaila“, kad mūsų kompanijoje buvo vaikinų, todėl teko „tenkintis“ tik akių mirktelėjimais, oro bučiniais, švilptelėjimais ir įdėmiais jų žvilgsniais.
Šokių aikštelėje vyko kur kas įdomesni dalykai. Užsieniečiai, sustoję ant laiptų prie šokių aikštelės, įdėmiai nužiūrinėjo lietuvaites, vis ieškodami, kuri atsakys į jų žvilgsnį. Ir ką Jūs manote? Tokių buvo ne viena ir ne dvi.
Buvo gana graudu ir nemalonu stebėti, kai jauna šviesiaplaukė studentė, kelias dainas įnirtingai trypsėjo ir trynėsi į vargšo (nors gal ir nelabai) užsieniečio vyro tarpukojį, o po kelių dainų už tai būna pavaišinta kokteiliu. Na, galbūt krizė, ne kiekviena gali nusipirkti kokteilį, kainuojantį daugiau nei dvyliką litų. Tačiau ta pati šviesiaplaukė lietuvaitė po gero pusvalandžio jau trynėsi ir glaustėsi jau prie kito rudaakio. Ir, žinoma, vėliau ji vėl buvo vaišinama kokteiliu. Nors ir kaip bebūtų gaila, apie trečią valandą nakties, ta pati šviesiaplaukė lietuvaitė jau sėdėjo ant laiptų, prie įėjimo į klubą, bet tada ji jau trynėsi ne į kokį rudakį gražuolį, o į klubo sieną, ir kaip bebūtų keista, sėdėjo viena.
Na, o mums, jei šokių aikštelėje buvo gan ramu, nes šokome su „savais“ vaikinais, tai dviese einant į tualetą sulaukdavome ir apkabinimų, ir šūksnių, ir komentarų. Nors kita vertus, tokie klubai labai naudingi savimi nusivylusioms moterims - tiek dėmesio per vakarą kiek ten, manau, kitur sunkiai susilauksi.
Vakaro pabaigoje, pastebėjau dar vieną įdomybę. Nemaniau, kad lietuvaitės tokios patiklios. Prie klubo išėjimo jau stovėjo taksi automobiliai, o lietuvaitės, viena po kitos, buvo vedamos ir sodinamos į juos. Kitą vertus, gal ir nieko blogo - nors užjūrio princai Lietuvos demografinę padėtį tą vakarą bandė pagerinti.
Tą vakarą klausiau savo kompanijos vaikinų, ar po tokių pamatytų vaizdų jie nepagalvoja apie tai, kad klubuose daugelis merginų su jais bendrauja dėl to paties, kaip ir su užsieniečiais? Juk jei turi pinigų kokteiliams, turbūt turi ir kai kam daugiau. Logiška?
Pripažįstu, po to vakaro didžiavausi savimi ir savo drauge, kad galime sau pačios nusipirkti gėrimą ir kad vaikinai mums buvo reikalingi ne dėl pinigų, o dėl smagios draugijos - juk vyrai tam ir reikalingi. Žinoma, smagu buvo ir dėl to, kad nebuvome vienos tų, kuriomis taip lengva pasinaudoti.
Ir vis dėlto, visą vakarą labai trikdė užjūrio vyrų žvilgsniai, nuolat stebintys tave. Galbūt, buvo keista todėl, kad nesame pripratusios prie tokio intensyvaus ir atvirai rodomo vyrų dėmesio? Kur beatsisuktum, visada pamatydavai tas rudas akis stebint tave ir pasiruošusias tave užkalbint. Gal tai ir būtų labai smagu, jei ne tas faktas, kad ir jie ne Dievo avinėliai, ne žmonų ir tyros meilės atėjo į klubą ieškoti, o vienkartinio nuotykio, kurį labai lengva „gauti“ vos tik praskleidus piniginę.
Na, o aš visą vakarą didžiavausi lietuvaitėmis, kurios arba šoko merginų grupelėse ir nekreipė dėmesio į nuotykių beieškančius užsieniečius, arba tomis, kurios, kaip ir mes, smagiai leido laiką su lietuvaičiais. O labiausiai buvo gaila tų jaunų studenčių, visomis išgalėmis besistengiančių atkreipti savo vulgaroku elgesiu užsieniečių dėmesį, nors, manau, klube „mėsą“ rinkosi ne jos, o vyrai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
