Pagaliau įsigaliojo seniai lauktas ir iki skausmo „užsmaukytas“ Įstatymas. Nuo šiol, gėjų pora – ne šeima. Vadinasi viešai skatinti „poruotis“ su jais negalima. Tačiau...
Įstatymas leidžia tiek interpretacijų, kad galima fantazuoti šia tema iki begalybės. Aš siūlyčiau gėjų santykių statusą keisti iš partnerystės ir šeimos į meilužystę. Juk meilužius Lietuvoje turi kone visi, joks įstatymas to nedraudžia (nes meilužės turėjimas neeliminuoja tradicinės šeimos), apie tai kalbama viešai ir to jau nesigėdijama.
Biseksualumas suklestės
Kiekvienas šeimą turintis vyras gali būti ramus. Jo ėjimas „į kairę“, kur jo laukia kitas vyras tampa pavyzdžiu, kaip „tradicijas“ puoselėjančioje šalyje galima derinti konservatyvumą su liberalumu. Negi galima kaltinti žmogų, kuris demonstruoja esąs ištikimas šeimos vertybėms: skelbiamoms – šeimos, nerašytoms – meilužystės?
Jau įsivaizduoju biseksualumo bumą: Nomeda kalbina tradicinę šeimą apie netradicinius pomėgius, aukštuomenės atstovai pasirodo su savo lyties antrąja puse, kai „pirmoji“ pusė išvykusi, psichologai pataria, kaip žmonai priimti ir palaikyti biseksualų vyrą šeimoje, biologijos mokytojai aiškina, kad sukūrus šeimą (dėl Įstatymo) galima paįvairinti savo gyvenimą ir labiau madingais dalykais.
Gėjai prisitaikys
O gėjai... Jei jie sugeba taikytis prie draudimų, tai sugebės ir prie neleidimų. Juk akivaizdu, kad šeima nėra lygu seksas. Todėl, užuot „propagavę“ netradicines šeimas, mes galime vėl grįžti į seksualinės revoliucijos laikus, kuomet valdė seksas. Mes nekursime savo šeimų, neturėsime partnerių, mėgausimės tik meilužiais. Nes to iš mūsų nori visuomenė ir jos išrinkti atstovai.
O dėl vaikų aš nesijaudinčiau. Procesas vyksta – jie jau nebeauga, kaip mes, nesuvokdami, kas vyksta mums bręstant. Jie jau anksti suvokia savo lytinius prioritetus. Be to, gyvename informacijos amžiuje, informacija tarp jų sklinda greitai. Joks įstatymas to nesustabdys – jie gi jau žaidžia „gėjus“ mokykloje. Mes žaidėme policininkus – kai kurie jais išaugo. Kiti – tik pavydėjo. Vadinasi ir dalis jaunosios kartos išaugs savo pamėgtais personažais. O kiti jiems tik pavydės. Be to, gyvename ne Kinijoje, interneto ištekliai mūsų šalyje (kol kas) neribojami. O jau vaikų smalsumas žino, kur ir ko jiems ieškoti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
