1. Vidurinėje visi turėjome svajonę. Svajonę apie laiminga karjerą, darnią šeimą, sočią buitį. Palikus vidurinę, viskas klostos ne taip ir sklandžiai, įstojus į nesuprantamą ir sunkiai ištariamą specialybę supranti, kad nelabai žinai, kokia gi ta tavo išsvajotoji karjera.
Kai tau 25 metai ir „Facebooke“ netikėtai gauni buvusio klasioko žinutę, atsakymas, jog gyveni užsienyje ir dirbi viešbutyje, skamba pakankamai gerai. Ar jaustumeisi taip pat atsakydamas, kad sostinės picerijoje dirbi padavėja, ar pardavinėji batus? Verdiktas: užsienyje dirbti padavėja prestižiškiau nei dirbti padavėja Vilniuje.
2. Kokie namai be dūmų? O taip, namai, kuriuose tavęs nėra. Kai artimuosius nuo tavęs skiria tūkstančiai kilometrų, visos neigiamos savybės išnyksta, su mama gali valandas praplepėti telefonu, jaunesnėliai pasididžiuodami giriasi bendraamžiams, kad sesuo gyvena užsienyje, o tau prisiminimai apie margaspalviais plakatais išklijuotą kambarį ir močiutės kepto pyrago kvapą tampa patys brangiausi.
3. Kai tave palieka vaikinas ir visas gyvenimas atrodo pilkšvai juodas, jį juodai juodu sugeba paversti landžios kaimynės klausinėdamos „kur padėjai savo berną“, arba teigdamos, kad tau seniai laikas buvo tekėti. Gal dėl to, kad dauguma moteriškių virš 60 metų nekalba angliškai (šiuo atveju gyvenant ne anglakalbėse šalyse) po nelaimingos meilės ar po audringos nakties parėjus namo be batų, išaušus rytui gali ramiai išeiti į gatvę, lyg vakar dienos net nebuvo.
4. Pinigai. Apie juos galima būtų parašyti knygą, arba dvi, nesvarbu. Svarbu tai, jog neturėdama jų užsienyje gali puikiai suktis, na gerai gerai, turėdama jų bent truputį. Niekas tavęs neužbadys pirštais, jei į gatvę išeisi be makiažo, nes pasibaigė blakstienų tušas, ar kad marškinėliai atrodo gerokai nuskalbti - tai gali būti „mados klyksmas“. Vengti kavinių ir restoranų, nes tu valgai mastą, gamintą tik namuose, padarys dar didesnį įspūdį. Važinėti su dviračiu po miestelį, mažinant gamtos taršą, ir t.t.
5. Atrasti tikrus draugus - užsienis geras rėtis. Tavo geriausia draugė patingės prisiminti tavo gimtadienį, pasveikinti tave su Kalėdom, paklausti, ar viskas gerai. Net nesitikėk, gauti SMS ar sulaukti skambučio iš Lietuvos - juk brangu. Galiausiai, kai po metų grįši į Lietuvą, oro uoste bus tik tėvai. Išgerti arbatos turėsi pati siūlytis šimtą kartų. Bet tai tik vienas didelis pliusas, švaistyti laiką dviveidžiams nėra jokios prasmės.
Šį kartą tiek. „Hasta la vista“, tėvynainiai!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!