Perskaičius R. Matelio ir kitus panašius straipsnius, visada kyla daugiau klausimų nei galima rasti atsakymų. Man, 80 butų daugiabučio (ne „chruščiovkės“) gyventojui tokie straipsniai visada įdomūs.

Gyvenu Kaune, Žaliakalnyje, 1975 metų statybos name. Mano žiniomis, preliminariais skaičiavimais, 50 kvadratų mano butui namo apšiltinimas ir kiti darbai kainuotų 20 tūkstančių litų (su 3 procentų metinėmis palūkanomis). Tai daug ar mažai? Gal tikrai parduoti seną, pirkti naują, ir nesukti sau galvos?

Kaimynas praėjusiais metais už tokį pat butą (viršutinis aukštas, ne kampinis, remontas senas) gavo 100 tūkstančių litų. Nedaug. Naujas panašus butas Kaune kainuoja beveik dvigubai brangiau. Man, uždirbančiam mažiau nei vidutunę algą, susitaupyti naujam butui neišeina. Bankai dėl amžiaus ir nedidelių pajamų paskolos neduoda. Tai ką daryti? Gal valstybė man pastatys ir duos naują butą, kurį, kaip teisėtas savininkas, galėčiau palikti savo giminėms? Juk taip ir skaitai komentaruose, kad taip geriau, kad Vokietijoje taip daro.

Bet pažiūrėkim kokios dabar valstybės galimybės. (...) O kaip kiti bendrapiliečiai, kurie ėmė paskolas, pirko butus patys, ar jie sutiks padovanoti man butą?

Lieka verslininkai, kurie, kaip nesenai sakė meras A. Kupčinskas, susidomėję griauti senus ir statyti naujus namus. Bet ar tikrai viskas taip gražu? Pastatys jie man butą brangesnį, naują ir tik už tai, kad mano gal buvo geresnėje vietoje, gal didesnis? Abejoju tokia matematika. Tai ką daryti, jeigu senam mūsų namui renovacija kainuos apie pusantro milijono? Naują 3900 kv.m. ploto namą verslininkui pastatyt kainuoja apie 6 - 9 milijonus (tokią informaciją radau interneto platybėse), žinoma, su pelnu, nes kas statys dykai?

O kur išsikelti, kol vyks naujosios statybos? Juk savivaldybė laisvo ir tokiais kiekiais socialinio būsto neturi. Europos Sąjunga dabar finansuoja tik namų renovaciją, o ne naujų statybą, taigi kur gauti pinigų? Amžinas klausimas - ką daryti, kad nereiktų mokėti tiek daug už šildymą ir renovuoti?

Yra manančių, kad reikia nacionalizuoti šilumos tiekimo įmones, leisti atsijungti nuo centralizuoto šildymo, bet juk gyvename kapitalizme, kur nuosavybė šventa, todėl tų įmonių savininkams reikės atsilyginti, sumokėti. Ar tai bus pigu ir gerai? Ir ar tikrai tos valstybinės ar savivaldybių įmonės šildys centralizuotai ir pigiai?

Dėl atsijungimo mūsų name nėra vieningos nuomonės. Vieni nori atsijungti ir šildytis dujomis savarankiškai, kitiems (kurie gauna kompensacijas) gerai ir taip, dar kiti statytų kieto kuro katilus bute (ačiū Dievui, atrodo to neleidžia Statybų įstatymas). Gražus būtų vaizdas. Taigi, klausimas lieka atviras, dar neatsakytas.

O tiems, kurie skundžiasi, kad jie vos išgyvena, pajamos (alga, pensijos mažos) ir gauna kompensacijas už šildymą , valstybė apmoka renovacijos išlaidas ir palūkanas, tik reikia kreiptis į savo seniūniją ir savivaldybę.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!