Aš suprantu, kodėl galima nemėgti Ričardo Čekučio ir kompanijos, kodėl eisenos kovo 11-tosios proga gali atrodyti agresyvios ir bauginančios. Tačiau būkime biedni, bet teisingi: šitie žmonės bent nemeluoja, jie lošia atviromis kortomis. Kai reikia, visuomet deklaruoja: mums šventi dalykai yra tie ir tie, o štai šitų – nekenčiame.
Tolerancijos apaštalų atveju vartojama tokia naujakalbė, kad net ir pats velnias koją nusilaužtų, bandydamas atsekti, kur po lozungais slypi tiesa, o kur tik gerai finansuojamos tolerancijos ideologijos iškraipyta realybė.
Kai iš tolerancijos pozicijos rašo ir šneka žmogus bei gina tolerancijos ideologijos monopolizuotas temas, beveik visais atvejais įvairiausias mažumas, tai kalbantysis paskelbia karą visam pasauliui: visi, kas nepripažįsta tolerancijos ideologijos, yra barbarai ir nevykėliai, nes... tolerancijos ideologija yra pati geriausia ir teisingiausia.
Tačiau svarbiausia ne tai, kokius tikrus ar menamus priešus susikonstruoja tie ideologiniai apaštalai, bet tai, kokiais būdais jie kimba oponentams į atlapus bei leidžiasi į dabar madingų kultūrų karų (angl. culture wars) mūšius.
Be jau minėto teksto, esu skaitęs tokių tolerantiškų dūšelių opusų, kad net plaukai piestu stojosi. Nepralenkiama šito amato virtuozė – Nida Vasiliauskaitė, kuriai net ir paminklas Gediminui su š...do krūva asocijuojasi, o Sąjūdį pati prisimena su baisiausiu pasišlykštėjimu dėl seilėmis besitaškančių dėdžių ir tetų.
Visuomet būta tokių žmonių, kurie vos pamatę Trispalvę, krenta ant žemės ir pradeda kratytis, kalbėdami keista kosmopolitų kalba.
Tačiau kartais tokios mentalinės konvulsijos intelektualizuojamos ir paverčiamos tekstais, kurie pateikiami publikai. Tie tekstai – kupini paniekos ir neapykantos, dažnai maskuojami po gausybe citatų bei nuorodų į filosofus bei jų filosofijas.
Kartais tolerancijos ideologijos vardu tiesiog tyčiojamasi iš žmonių ir jiems brangių ar net šventų dalykų. Ir vėl tam pasitarnauja pseudointelektualinė poza, atmiešta galybe pejoratyvų – menkinamų ir paniekinamų žodelyčių.
Šitaip ir sąjūdis tampa seilių pelke, ir paminklai – ekskrementais, ir lietuviai kelia didžiausią pavojų Lietuvai...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!