Jau skaitydamas pirmąją teksto eilutę supratau, kad prieš akis – banalios ir žiauriai nuvalkiotos mintys apie tai, kokia baisi, nepateisinama ir save naikinanti neva yra dabartinė materialistinė visuomenė, kuriai rūpi tik popkultūra ir visokia beskonybė. Remiantis šia logika, atrodo, kad visos visuomenės problemos ir sunkumai slypi ten, kad skaitome nekokybišką literatūrą.

Galima pamanyti, kad jei imtume skaityti tik mistines „aukštos literatūrinės vertės“, nepopuliarias, mažyčio tiražo knygas (parašytas rašytojų sąjungos narių, nes nepriklausantys šiai sąjungai – tipo netikri rašytojai, šarlatanai), tai tuojau pat prašvistume ir taptume laimingiausi bei tobuliausi žmonės pasaulyje! Tik visa bėda ta, kad supuvę Vakarai atnešė mums pop kultūrą tad mes, nelaimėliai ir nuskriaustieji, veikiami hipnotizuojančių reklamų, esame priversti vartoti tik siaubingos kokybės literatūrą, kuri anksčiau ar vėliau prives prie tautos išnykimo.

Galbūt šiek tiek hiperbolizuoju, tačiau būtent tokia kryptimi veda šis V. Kukulo tekstas, ir daugelis kitų antiglobalistinių rašinėlių, kurių autoriai pabrėžia esantys tikrieji, o ne „populiarieji“ menininkai (tarsi būtų kuo didžiuotis, kad tavęs niekas neperka).

Negana to, V. Kukulas skundžiasi, kad dabar rašyti ir publikuotis turi galimybę ne tik šių dienų Dostojevskiai ir Tolstojai, bet ir kiekvienas norintis prastumti laiką. Kitaip tariant, skaitytojas įtikinėjamas, kad rašyti turėtų būti leista tik išrinktiesiems, kurie atitinka didžiųjų rašytojų kriterijus, o, pavyzdžiui, romanus rašo ir skaito visiški neišmanėliai, neturintys ką veikti.

Jei jaunas žmogus, siejantis savo gyvenimą ar jo dalį su rašymu, priimtų šias V. Kukulo mintis už teisybę, tuomet dingtų bet koks noras rašyti ir norėtųsi tik slėptis po lapu.

Įsivaizduokite, šis pesimizmo, nepasitenkinimo, kritikos jaunajai kartai ir prieštaravimų kupinas tekstas buvo pateiktas abiturientams ir visi privalėjo ne tik jį perskaityti, bet ir atlikti teksto suvokimo užduotis. Tam skirta pusantros valandos. Ar įsivaizduojate, kaip nemalonu tiek laiko dirbti su nuomone, kuri nėra objektyvi ir jau atsibodusi iki gyvo kaulo? O nuo to priklauso egzamino rezultatas.

Kita vertus, dalis teksto apskritai buvo sunkiai suvokiama ir įkandama turbūt tik šio rašytojo bendraminčiams. Panaršęs internete išsiaiškinau, kad tas tekstas buvo išspausdintas Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje. Todėl labai tikėtina, kad šio leidinio pagrindinė auditorija – tos pačios sąjungos nariai, rašytojai ir kritikai.

Tad V. Kukulas šį tekstą rašė greičiausiai ne plačiajai visuomenei, bet daugiau ar mažiau siauram žmonių ratui. Kai rašytojas ar rašymo mėgėjas, nesvarbu koks, rašo kokią nors publikaciją, jis galvoja apie tuos žmones, kuriems jo žodžiai skirti ir pagal tai renkasi, kaip išreikšti mintis. Šiuo atveju, autoriaus mintys buvo skirtos tam tikrai žmonių grupei. Labai abejoju ar V.Kukulis būtų parašęs identišką tekstą, jeigu būtų žinojęs, kad jį skaitys keliasdešimt tūkstančių jaunuolių.

Tačiau švietimo darbuotojai, sudarinėjantys egzaminą, matyt įsivaizduoja, kad jų nuomonė teisingiausia ir būtina mokiniams kišti subjektyvius, apokalipsinius, antiglobalistinius, antikapitalistinius tekstus.

Aš primygtinai neteigiu, kad vienas ar kitas tekstas yra blogas arba geras, neturiu kompetencijos nuspręsti. Bet turiu savo nuomonę ir noriu, kad jį būtų gerbiama, vietoj to, kad būčiau nuolat prievartaujamas kryptingos, mano nuomone, demagogijos. Jos apstu ir istorijos mokyme, bet tai – jau kita tema.

Pasidomėjęs V. Kukulo viešomis publikacijomis DELFI, nustebau atradęs kitokio stiliaus straipsnius, parašytus ne siauram žmonių ratui, bet kiekvienam besidominčiam aktualiomis. Tad ir kitiems abiturientams, iki egzamino nieko apie V. Kukulą negirdėjusiems, o po egzamino pasipiktinusiems, siūlyčiau pasidomėti plačiau, nes vertinti šį autorių vienareikšmiškai nebūtų teisinga.

Ir vis dėlto, kyla dilema: ar valstybė nori išsiugdyti niurnančius, nepatenkintus, pasyvius, antivakarietiškai nusiteikusius piliečius? Jeigu ne, tai laikas keistis kai kurių švietėjų požiūriui.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!