Žodžiu, pamoka privalo būti orientuota į pamatuojamą rezultatą, į produktą. Ar tai mūsų švietimo tikslas? Pažiūrėkime. „Ugdytis kaip asmenybė, brandintis vertybines nuostatas, kūrybiškumą, atvirumą pasauliui, saviraišką“ – štai mūsų švietimo ugdymo tikslai.
Svarbiausi ugdymo tikslai pamokoje audito nevertinami, ignoruojami, matyt todėl, kad nepamatuojami jos didenybės audito metodikos. Pagarbos asmenybei, tolerantiškumo kitai nuomonei ugdymas – nesvarbu. Kritinio mąstymo ugdymas – nesvarbu. Atviras žodis, atviras ginčas – nesvarbu.
Bendravimas ir keitimasis nuomonėmis – nesvarbu. Laisvas juokas – nesvarbu. Demokratijos vertybės gerbimas - nesvarbu. Mokymosi motyvacijos nežlugdymas – nesvarbu. Bendrumo jausmas, svarbumo jausmas – nesvarbu. Kontakto su menu pajutimas – nesvarbu. Sustabdytos patyčios – nesvarbu. Užuojauta, geras žodis - nesvarbu. Galų gale pats mokymosi, kūrybos, gyvenimo proceso malonumas – nesvarbu.
Svarbiausias dalykas – kuris ypač akcentuotas auditorės – jo didenybė PAMATUOJAMAS rezultatas: bent penki iš dešimties taisyklingai parašyti sakiniai, teisingai atsakyti klausimai, sudarytas rašinio planas, išspręsti uždaviniai, t.t.
Jei tu, mokytoja, siekdama audito vertinamo rezultato dar užsiimsi ir ugdymu - gali, bet jis su savo kultūros vertybėmis – nesvarbu.
Aš, mokytoja, nenoriu būti vertinama audito. Savo darbo trūkumus ir privalumus žinau pati geriausiai. Jei nepavyksta tų trūkumų panaikinti – auditas man nepadės. Renkuosi prioritetus - humanistinį, demokratinį, laisvės dvasia alsuojantį ugdymo procesą!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!