Šeštadienį pasauliui pasiųsta žinia iš Vilniaus, jog ES Vilniuje jau nusprendė: Sirijos režimas yra atsakingas už cheminę ataką Sirijoje, nors oficiali JT ekspertu ataskaitos išvada dėl asmenų, atsakingų už šią ataką, dar nepateikta, o tyrimas dar nebaigtas. Tai labai primena „nenuginčijamus“ įrodymus dėl Irako masinio naikinimo ginklų, kurių, kaip paaiškėjo, ten nebuvo.

Nepaisant to, Amerika, palaikoma Vakarų valstybių užpuolė ir savo ginkluote sudaužė ir sužlugdė šią valstybę, sukelta politinė suirutė, atviras gatvės teroras ir tęsiasi iki šiol, žuvusieji skaičiuojami dešimtimis tūkstančiu. Tai yra išlaisvintos nuo diktatoriaus valstybės kasdienybė. Dabar JAV vėl siekia išlaisvinti nuo diktatoriaus kitą valstybę - Siriją. Tačiau pasaulio visuomenė, tame tarpe ir Europos tautų bendrija, turėdama patirtį dėl anksčiau skelbtų neginčijamų įrodymų, o vėliau paaiškėjusių įrodymų, šį kartą Sirijos karinių veiksmų atžvilgiu yra itin santūri.

Tačiau JAV ir jų sąjungininkai, kurstomi suinteresuotų valstybių ir asmenų, jau vėl intensyviai ruošiasi potencialiam kariniam smūgiui Sirijoje, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry atskrido į Lietuvą, siekdamas užsitikrinti ES šalių paramą kariniams smūgiams Sirijai – po to, kai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas didelių tarptautinių nesutarimų šiuo klausimu neišsprendė.

Akivaizdu, kad jis šią paramą Vilniuje gavo, kadangi ES išorės politikos vadovė Catherine Asthon susitikimo metu pareiškė, kad „turimi įrodymai, atrodo, patvirtina, jog yra stiprių įrodymų, kad Sirijos režimas yra atsakingas už ataką“, kuri rugpjūčio 21 d. Sirijoje pražudė šimtus žmonių. Nors Lietuvoje yra įprasta sakyti, jog tuomet, kai atrodo, reikia žegnotis, tačiau ES ministrams tokių „atrodo, kad atrodo“ įrodymų pakako ir J. Kerry paliko Lietuvą džiūgaudamas, kadangi, nežiūrint aptakios retorikos, jo komentarai tarsi reiškia, jog principinis ES užsienio reikalų ministrų sutikimas Sirijos bombardavimui yra gautas.

Taigi, Lietuvai tenka ypatinga reikšmė ir taip pat ypatinga atsakomybė, kadangi pareikšta, jog kiekviena šalis dėl pozicijos Sirijos atžvilgiu sprendžia individualiai - Prancūzija ir Danija pritaria JAV siūlomiems smūgiams, o Vokietija, Švedija ir kitos narės atsisako pritarti veiksmams be JT mandato ar debatų JT. Lenkijos premjeras D. Tuskas – taip pat. JTO generalinis sekretorius Ban Ki Moonas teigia, kad karinė ataka tik dar labiau pablogintų konfliktą Sirijoje. Argentina, šiuo metu pirmininkaujanti Saugumo tarybai, paviešino savo poziciją, priešingą tokiai intervencijai, atsisakydama būti „naujų mirčių bendrininke“. Istorinis JAV sąjungininkas, Didžioji Britanija, atsisakė dalyvauti invazijoje: pareiškė, jog būtinas „aiškus ir tvirtas“ atsakas į cheminių ginklų ataką Sirijoje, bet kartu pabrėžė JT vaidmenį sprendžiant dėl veiksmų prieš prezidento Basharo al Assado režimą.

Argentinietis Adolfas Pérezas Esquivelas, Nobelio Taikos premijos laureatas, neseniai išplatino atvirą laišką kitam šią premiją pelniusiam asmeniui – JAV prezidentui Barackui Obamai. Jis rašo: „tavo šalis Arabų pavasarį baigia paversti NATO pragaru, sukeldama karus Vidurio Rytuose ir tarptautinių prekybos korporacijų plėšikavimą. Invazija, kurią tu palaikai, skatins naują smurtą ir naujas mirtis, taip pat destabilizuos ir Sirijos bei viso regioną. Kokiam tikslui? Tautos sako: užtenka karų. Žmonija reikalauja taikos ir teisės gyventi laisvėje. Žmonės nori savo ginklus perkalti į arklus, o būdas tai padaryti yra nuginkluoti sukarintas sąžines. Niekada nepamirškime, kad pjauname tai, ką sėjame. Kiekvienas žmogus turėtų auginti taiką, o juo labiau Nobelio premijos laureatu paskelbtas Obama“.

JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas ragina nesiimti karinių veiksmų Sirijoje ir ir imtis koordinuotų veiksmų, kad išspręsti konfliktą taikiu būdu. „Karas negali išspręsti problemos Sirijoje“, - viršūnių susitikime žurnalistams sakė kinų delegacijos atstovas Qin Gangas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ne kartą atmetė galimybę Vokietijai dalyvauti bet kokiuose JAV vadovaujamuose kariniuose veiksmuose prieš B. al Assado režimą, be to, šią idėją atmetė britų parlamentas. ES prezidentas Hermanas van Rompuy sakė, kad „karinio sprendimo Sirijos konfliktui nėra“. Savo balsą prie raginimų taikiai spręsti Sirijos krizę pridėjo ir popiežius Pranciškus, kuris perspėjo „tuščiai nesiekti karinio sprendimo“.

JAV apie Sirijos puolimą skelbia per visus oficialius informacijos šaltinius. Valstijos ir jų sąjungininkai ruošiasi galimam kariniam smūgiui prieš Siriją, kuris gali būti surengtas artimiausiomis dienomis ir tapti agresyviausiu Vakarų galybių veiksmu per šioje Artimųjų Rytų šalyje jau pustrečių metų vykstantį pilietinį karą. Ar mes galime pasitikėti JAV informacijos šaltiniais? Juk būtent tą patį JAV teigė prieš dešimt metų užpuolant Iraką, o vėliau paaiškėjo, jog ši informacija melaginga. Tarptautinės komisijos Sirijos įvykiams tirti narė Carla Del Ponte teigia, kad „cheminius ginklus naudoja sukilėliai, o ne Basharui al Assadui ištikimi kovotojai“.

Be JT Saugumo tarybos „palaiminimo“ suduotas karinis smūgis galėtų sukurti precedentą, kurį kada nors galės pakartoti ir kita šalis. Nemažai kas sako, jog padėtis Sirijoje yra JAV ir Rusijos konfliktas, todėl Lietuva čia neturėtų kištis. Tačiau šis konfliktas liečia ne vien šias dvi imperines šalis, o taip pat ir Siriją bei taikius piliečius. Juk tuomet, kada sovietų tankai traiškė lietuvius, mūsų pusėje buvo JAV ir Vakarų valstybės, mūsų pusėje buvo teisingumas, o sovietų – agresija, imperializmas. Mes laimėjome todėl, kad mus palaikė pasaulio žmonės. Todėl dabar mes turime palaikyti Siriją, jos taikius žmones, šeimas ir vaikus, kad jokie konfliktai nebūtų dirbtinai sukeliami ir sprendžiami karo veiksmais taikių žmonių sąskaita.

Sirijai reikia politinio, ne karinio sprendimo. Tarptautinė bendruomenė turi paremti visuomenines organizacijas, siekiančias taikos. Sirų tauta, kaip ir visos kitos, turi teisę savarankiškai apsispręsti ir nustatyti savąjį demokratijos procesą, mes privalome jiems padėti tokiu mastu, kokiu jiems mūsų reikia. Jokia tauta ar kongreso narys negali legitimuoti to, kas nėra legitimuojama, nei įteisinti to, kas yra neteisėta. JTO chartijoje egzistuoja draudimas spręsti tarptautines kontroversijas karu.

Situacijai Sirijoje tampant vis sudėtingesnei, būtina nuodugniai įvertinti politinius bei diplomatinius instrumentus, kuriais tarptautinė bendruomenė gali paveikti sprendžiant šį konfliktą. Pirmiausia derėtų skubiai išnagrinėti visas dar egzistuojančias galimybes išspręsti krizę derybomis, pratęsiant iniciatyvas, prasidėjusias susitikime Ženevoje. Tai, beje, prisidėtų prie didesnio stabilumo Artimųjų Rytų šalyse ir jų tarpusavio santykiuose.

Įsikišimas, kurio nelydėtų nacionalinio susitaikymo, teisingumo, pereinamojo laikotarpio ir institucinio politinio atkūrimo strategija, suderinta su visais veiksmo dalyviais, tiek vietiniais, tiek tarptautiniais, butu neteisėtas ir nepagrįstas. Situacijai Sirijoje tampant vis sudėtingesnei, būtina nuodugniai įvertinti politinius bei diplomatinius instrumentus, kuriais tarptautinė bendruomenė gali paveikti sprendžiant šį konfliktą. Todėl manome, jog išspręsti krizę derėtų tik derybomis, pratęsiant iniciatyvas, prasidėjusias susitikime Ženevoje. Tai, beje, prisidėtų prie didesnio stabilumo Artimųjų Rytų šalyse ir jų tarpusavio santykiuose. Karinis įsikišimas be specifinio JTO mandato neleistinas. Priešingu atveju jokia iniciatyva negali būti laikoma teisėta.

Sprendžiant šį klausimą toli gražu ne paskutinį vaidmenį suvaidins Lietuva. Lietuvos sostinėje sprendžiami tolesni Europos veiksmai Sirijos atžvilgiu jau tapo vienu didžiausių egzaminų Lietuvos diplomatijai. Šiuo metu pagrindinė ES pirmininkaujančios Lietuvos užduotis – kad nepasikartotų Irako karo scenarijus.

JAV valstybės sekretorius Vilniuje išgirdo, kad Europos Sąjungos šalys remia atsaką cheminį ginklą panaudojusiam Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, (bet europiečiai pabrėžė ir JT vaidmenį sprendžiant dėl veiksmų prieš Sirijos režimą). JAV valstybės sekretorius J. Kerry pareiškė: „Mes labai dėkingi už šiandieninį pareiškimą dėl Sirijos, už stiprų pareiškimą, kuris reikalauja atsakomybės. Aš dar labiau dėkingas už Lietuvos prezidentės, su kuria susitikau ryte, ir užsienio reikalų ministro paramą“.

Šiandien akivaizdu, jog Lietuvos diplomatija ir šio egzamino neišlaikė. Lietuvos užsienio reiklų ministras L. Linkevičius pareiškė: „Mes tikrai vertiname aktyvų JAV vaidmenį pasaulio politikoje, nes negalima stovėti nuošalyje. Aš sakyčiau, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau įrodymų, kad cheminį ginklą panaudojo B. al Assado režimas ir negalima to ignoruoti, reikia užtikrinti, kad tai nepasikartotų. Tai nepriimtina, o tie, kurie atsakingi, turi būti teisingai nubausti“.

Dar anksčiau viešai paskelbtas L. Linkevičius pareiškimas Lietuvos valstybės vardu, jog besąlygiškai palaiko visus JAV administracijos veiksmus Sirijos atžvilgiu, JAV dar nepateikus jokių įrodymų apie atsakingus dėl draudžiamų ginklų panaudojimo, kai daugybė pasaulio šalių vadovai ir ministrai nuo tokių palaikymų susilaiko, yra visiškai neatsakingas. Tai neatsakinga ir valstybei pavojinga politika, tokie ir panašūs neatsakingų politikų ir diplomatų transliuojami neapgalvoti pareiškimai ir komentarai negali būti visuomenės toliau toleruojami.

To įrodymas - neseniai nuskambėjusi žinia, kad Rusijos politikai ir analitikai viešai pareiškė, jog jei Lietuva (L. Linkevičius) palaiko Sirijos puolimą, Rusija turi tokią pačią teisę vėl okupuoti Baltijos valstybes, kaip atsaką į Amerikos ataką prieš Sirija. Tai buvo aiškus signalas, įspėjantis, kad prieš pradėdama ką nors daryti, kiekviena valstybė, jos atstovai privalo susimąstyti, kokie gali būti padariniai. Tai patvirtina, jog Lietuva nepasirinko atsargios ir neutralios politikos, kol nebus pateikta išsamių JT įrodymų, bet pirmoji viešai ištrimitavo pasauliui, jog palaiko JAV poziciją, kuri yra ne kas kita, o karas.

Manome, kad Lietuvai reikia pasirinkti atsakingus pareigūnus, kurie nereikštų savo asmeninės nuomonės valstybės žmonių vardu jos neišklausę, nesvarsčius Seimui, o Seimas nebetvirtintų svarbių dokumentų kaip ES Konstitucija, jos net neskaitęs ir ateityje nebedarytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos referendumu, pakeitimų, atimančių Lietuvos piliečių teisę į žemę, suteikiant teisę į žemę tik užsieniečiams kaip ir Lietuvos pinigų spausdinimo teisės.

Mes – Lietuva - esame pasaulio tautų kryžkelėje. Besąlygiškai ir neišmintingai reiškiant pritarimą bet kokiems JAV veiksmams, mums kyla grėsmė iš Rusijos, tai patvirtino grasinimai reiškiami viešai oficialiose Rusijos žiniasklaidos priemonėse. Prisiminkime JAV slaptųjų kalėjimų istoriją. Nors pasaulis žino, jog kalinius įkalino ir gabeno, tardė JAV pareigūnai, tačiau buvo viešai užsipulta tik Lietuva, kuriai buvo bandoma primesti visą atsakomybę. JAV tuomet tylėjo.

Kitas precedentas - mūsų partizanai, priešinęsi Rusijos okupacijai, taip ir nesulaukę Amerikos pagalbos. Tai kur gi tos garantijos, kurias mūsų prezidentei pažadėjo B. Obama ir J. Kerry Lietuvai? Ar galime jomis patikėti? Mes nebegalime leisti, kad mūsų tiek daug kentusi tauta vėl, eilinį kartą kaip JAV kalėjimų klausimu būtų daroma atpirkimo ožiu ir aukojama, skelbiant pasauliui, jog ES sankcija karui (galbūt ir pasauliniam) buvo duota Lietuvoje.

Pasaulis bunda ir nebesutinka tylėti ir leisti Amerikai vienašališkai spręsti visų be išimties užsienio valstybių reikalus kariniais veiksmais. Protestus reiškia daugybės kitų šalių visuomenė. Todėl atsirado viltis, jog šį kartą pasaulio žmonės turi teisę ir privalo aktyviai priešintis eiliniam karui ir priversti konfliktą Sirijos viduje spręsti derybomis.

Todėl neturime teisės tylėti ir leisti kilti karui ir prisiimti atsakomybę už mūsų tautos nuomonės neatsiklausiusių neatsakingų partinių veikėjų žodžius. Pasipriešinkime tokiai neatsakingai Lietuvos valdžios politikai. Vienykis, Lietuva, vienykis dėl taikos pasaulyje, vienykis dėl savo žemes ir tautos išlikimo. Neleisime niekam skelbti karų mūsų taikios tautos - Lietuvos vardu. Mes - už taikų bet kokios tautos bet kokios problemos sprendimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!