Taigi minėtas straipsnis, mano nuomone, parodė neprofesionalų autoriaus požiūrį į aptariamą temą, pvz., „tragedijų, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys padaro baisius nusikaltimus, Lietuvoje nemažėja – prieš keliolika metų šalį sukrėtė žudynės Draučių kaime, kai psichikos sutrikimų turėjęs vyras iššaudė visus kaimynus...“

Teigiama, kad nemažėja, bet kur statistika, kiek nusikaltimų padaro psichikos sutrikimų turintys asmenys? Vietoj to prisimenami keliolikos metų įvykiai, iš kurių, vargu ar galima pasakyti, kad tokių nusikaltimų nemažėja.

Iš tikrųjų tai nėra kritika autoriui, bet šis straipsnis labai aiškiai rodo, kokia visuomenės nuomonė psichikos sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu. Labai gaila, kad mūsų Seimo narė taip pat šiai stovyklai atstovauja.

Jeigu leistis į retoriką, tai nusikaltimų daugiau padaroma žmonių, kurie neturi psichikos sutrikimų, o dar kiek žmonių (tuo pačiu ir vaikų) užmušama keliuose? Bet dėl tam tikrų priežasčių labiau eskaluojami psichikos sutrikimų turinčių asmenų nusikaltimai. Kodėl? Atsakymas labai aiškus – netolerancija.

Lietuviai yra labai netolerantiški „kitokių“ atžvilgiu, kas tai bebūtų – psichikos ligonis, homoseksualas, musulmonas, neįgalusis ir t.t. Ir geriausias būdas kaip „sutramdyti“ tokius asmenis - dar sovietiniais metais populiarus metodas - uždarymas arba izoliavimas į „psichuškę“. Požiūris, sakyčiau, labai siauras, mūsų šalyje tokius žmones norima uždaryti, tuo tarpu daugumoje Europos, ir ne tik, valstybių stengiamasi integruoti.

Nemažai šalių net neturi taip vadinamų psichiatrijos ligoninių. Iš esmės psichikos sutrikimų turintys asmenys yra integruoti visuomenėje, jais rūpinasi artimieji. Labai gaila, kad Lietuvoje ne sprendžiamos problemos, bet jos „konservuojamos“, nuo jų bėgama.

Deja, mano nuomonė skiriasi nuo P. Ancelio, kuris mano, kad sprendimas – teisės aktuose numatyti atvejus, kada psichikos sutrikimų turintį asmenį reikia skubiai izoliuoti. Tai - pats lengviausias būdas. Tuo labiau, kad spartėjant gyvenimo tempui, psichikos sutrikimų vis daugėja, argi mes „visus“ uždarinėsim?

Mano nuomone, reiktų tinkamai numatyti tokių asmenų priežiūrą šeimose, teikti joms psichologinę, konsultacinę paramą. Taip pat tokius asmenis reiktų integruoti į visuomenę, darbo rinką. Nereikia pamiršti, kad psichikos sutrikimų turintis žmogus taip pat turi teisių ir laisvių ir galiausiai jis yra žmogus.

Kaip ir tarp „sveikų“ žmonių yra nusikaltėlių, taip ir tarp turinčių psichikos sutrikimų, tad nereiktų stigmatizuoti, kad jei turi psichikos problemų, jau esi ir nusikaltėlis, toli gražu tai nėra tiesa. Pabaigai paraginsiu būti tolerantiškiems vieni kitiems.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!