Visų pirma, reikėtų prabrėžti, kad klysta tie vilniečiai, kurie aršiai gina šitą tvarką, teigdami, kad prieš ją gali būti tik zuikiai ir „bomžai“. Tai netiesa. Aš pats ir daugelis kitų mano pažįstamų, būdami sąžiningi keleiviai, kritikavome šitą tvarką dėl akivaizdžių prieštaravimų jos veikimo sistemoje. Tad nenuostabu, kad vilniečiai rašė skundus dėl šios sistemos trūkumų ne tik Zuokui, bet ir jo pirmtakui. Tik A. Zuokas sugebėjo priimti racionalų ir teisingą sprendimą - atšaukti priekinių durų sistemą, kuri, be abejonės, puikiai veikia mažesniuose miestuose, arba tuose miestuose, kur yra alternatyvių viešojo transporto galimybių, tokių kaip metro. Tai teisingas ir sveikintinas sprendimas.

Turbūt turėčiau plačiau paaiškinti priekinių durų sistemos trūkumus, kuriais rėmėsi ir kuriais pamiršo pasiremti Vilniaus meras A. Zuokas. Galbūt dėl tų trūkumų neišryškinimo, Zuoką daugelis keleivių, tikėjusių viešojo transporto vadovų tikinimais, kad sistema veikia, iškart pasmerkė. Tačiau įsigilinime į Zuoko argumentus ir papildomus argumentus iš mano ir daugelio kitų priekinių durų kritikų pusės.

Meras išryškino grūsčių problemą. Tai tiesa. Pro priekinės duris besigrūdančios kelios dešimtys keleivių (kurie dar be to sustoja, kad parodytų e. bilietą arba pažymėtų vienkartinį) tikrai gali prailginti Jūsų kelionę viešuoju transportu. Tai akivaizdus minusas. Laikas - pinigai. Šiandien važiavau troleibusu ir atvažiavau dešimčia minučių greičiau nei esant priekinių durų sistemai.

Meras taip pat teisus sakydamas, kad nesumažėjo ir asocialių asmenų. Reikalas tas, kad vairuotojams patiems gan greit atsibodo šita naujoji idėja ir jie nebežiūrėjo nei bilietų, nei įlipančių keleivių. O šiaip, kadangi man pačiam, dar esant šiai tvarkai, NET keletą kartų teko su prasmirdusiais girtais valkatom važiuoti, tai esu kategoriškai prieš teigimus, kad jų sumažėjo. Valkatos yra socialinė problema. Ir turbūt kai kurie manė, kad su priekinių durų sistema galima pakovoti su bomžais. O kodėl gi niekas nesiima iš esmės spręsti šitos problems, gal tada ir nereiks bijoti, kad kažkoks valkata šalia tavęs atsisės troleibuse.

Meras teisus ir dėl to, kad zuikių yra mažai, kad imtume nepasitikėti visais keleiviais ir „tikrintume“ (kodėl kabutėse, pakomentuosiu vėliau) jų bilietus. Nepasitikėjimas privedė prie šitos neveikiančios sistemos įvedimo. Kokia esmė rodyti e. bilietą vairuotojui, jei jis negali patikrinti, ar jis papildytas, ar ne? Čia yra pasityčiojimas iš keleivių ir tuščias laiko gaišinimas. Jei vairuotojas kiekvieną įlipančio keleivio e. bilietą atitinkamai patikrintų, gal ir būtų galima kalbėti apie kažkokį veikimą (nors tada neigiamai veiktų laiko aspektas), o tuomet bilieto rodymas vien tik dėl parodymo, kad tu jį nusipirkai, yra mažų mažiausiai apgailėtinas, nes aš galiu sėkmingai nusipirkęs e.bilietą važinėti su juo pusę metų net nepasipildęs. Galbūt dėl šito minuso ir nebuvo visiškai atsisakyta kontrolierių. Turbūt dėl tos pačios priežasties ir kvaili ir nelogiški yra pasisakymai, kad sumažėjo zuikių.

Iš kur ištraukta informacija, kad sumažėjo zuikių, velniai žino. Tai nelogiška. Turbūt nebuvo atliktas joks tyrimas patvirtinantis šį faktą. Galbūt mažiau zuikių buvo pagauta? Na, tai logiška, nes kontrolierių etatų buvo sumažinta. O šiaip šitie teiginiai yra nelogiški ir dėl to, kad susidaro įspūdis, kad įlipantys ir e. bilietą rodantys keleiviai yra ne zuikiai, tačiau juk niekas negali būti garantuotas dėl jų sąžinigumo, O juos patikrinti gali tik kontrolieriai. Tad ir šis teiginys yra sugriautas.

Akivaizdu, kad meras padarė teisingą sprendimą, o jo kritika yra iš piršto laužta. Jis įsiklausė į proto balsą ir padarė teisingą sprendimą. Priekinių durų sistema iš esmės yra gera, bet Vilniuje ji nepasiteisino, o teigiantys kitaip nesuvokia jos trūkumų Vilniuje ir užsispyrę lygina Vilnių su užsienio šalių miestais, teigdami, kad mes žengiam žingsnį atgal. Tai netiesa, nes įvesdami šią tvarką mes žengėm atgal. Jau prieš įvedimą buvo aišku, kad tvarka pasmerktą žlugti, kaip ir atsitiko po metų. Vilniaus meras Artūras Zuokas grąžino mus į žingsniu pirmyn, už ką ir sveikinam jį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!