Į Olimpo viršūnę užkopusi Rūta Meilutytė nudžiugino bei privertė žavėtis visą sporto pasaulį, parodžiusi neįtikėtinus rezultatus. Kur tai matyta, kad 15-metė plaukikė sumuštų Europos rekordą ir aplenktų tituluotas, patyrusias bei favoritėmis laikytas konkurentes?
Dar prieš porą savaičių niekam nežinoma jaunoji plaukikė iškilo į pasaulio plaukimo elitą ir susilaukė begalinio dėmesio, bet ar ne per daug?
Straipsnis po straipsnio su vis skambesnėmis antraštėmis, įkyrėjusios televizijos laidos, tos pačios nuotraukos bei reklamos socialiniuose tinkluose su trykštančiomis Rūtos laimės ašaromis, begalinis tautiečių palaikymas ir džiaugsmas... Įkyrėjo.
Atrodo, jog Lietuva be savo naujo super talento nieko ir nebemato. Sunku ir beprisiminti, kada visuose dienraščiuose skambėtų vienintelė pavardė, futbolo bei krepšinio portaluose žibėtų ne futbolo žvaigždžių ar Lietuvos krepšininkų pavardės, o dar prieš porą savaičių buvusi pilka pelytė, stovinti už tituluotų varžovių nugaros - Rūta.
Rūta visur. Ji ne tik populiariausias žurnalistų taikinys, bet ir kalbų objektas. Tėvai, draugai, seneliai... Kas antras žodis Rūta arba Meilutytė. Dar ir šaunuolė dažnai išgirsi. Jau ir akį rėžia ir ausyse zvimbia. Štai vienas pavyzdys: „R. Meilutytė krimtosi matydama, kad G. Titenis nepatenka į finalą“. Pikta. Gal pradėkim rašyti ir apie tai, ką ji šiandien nuveikė tualete?
Net baisu atsidaryti skaitomo dienraščio ar socialinio tinklo puslapį, nes puikiai žinome, ką mes ten išvysime. Dar pora dienų ir jau ne vieną iš mūsų visa tai pradės slėgti. Žinoma, džiugu, jog mes turime šaunių sportininkų, kurie garsina mūsų šalį, tačiau ar viso šito jums ne per daug?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
