Labai džiaugiuosi šia olimpiada, atvėrusia visiems (viliuosi, ne man vienam) akis - Lietuvoje gaminami ne vien tik krepšininkai, bet ir užauga pergalių išalkę kitų sporto šakų sportininkai. Prisimenu, kaip maigydamas TV pultelį ir keisdamas turimo sporto kanalų paketo kanalus užtikdavau plaukimą, lengvąją atletiką, boksą... ir po nedidelės pauzės apatiškai perjungdavau į n kartų kartojamas krepšinio varžybas. Ir tik šią vasarą, atradau visą sporto grožį, išmokau džiaugtis lietuvių pasiekimais, išgyventi dėl nesėkmių (bet tai tik dėl pernelyg didelio atletų noro pasirodyti geriau).
Viskas prasidėjo nuo plaukiko Titenio pasirodymo ir kovos dėl vietos pusfinalyje. Kiek buvo emocijų, žiūrėjau stovėdamas, trypčiojau, po finišo rėkiau visa gerkle. Ir pagavau save, kad čia ne krepšinis... Po Titenio finalinio plaukimo namuose - tyla... išgyvenimas... supratimas, kad šiam vaikiui iš didelio noro pasirodyti geriau neužteko jėgų. Bet, ponaiti Titeni, buvo verta, ačiū už nuostabias emocijas ir viltis.
Apie auksinį plaukimą, net nekalbu, apie paprastumą, atsidavimą ir nuoširdumą visiems. Kaip ir vyruko iš Šilutės kaimelio atsidavimas, alkis, ėjimas į priekį su ryškiai per didelėmis pirštinėmis (neabejoju, kad ir didele širdim) ir noras įrodyti, kad Lietuvoje, ne tik gera dirva augti krepšininkams. Po šios olimpiados, tikriausiai, turėsime transformuoti pristatytas krepšiniui skirtas arenas į plaukimo baseinus, ar į bokso ir imtynių sales. Ne šiems žmonėms-nugalėtojams nereikia komforto sąlygų, jiems tik reikia, kad į baseinus pripiltų vandens, žiemos metu, bent iki +10 pašildytų bokso sales.
Jie nepiketuoja, kad per metus jiems iš miesto biudžeto neskiria kelių milijonų komandos išlaikymui... Jie kantriai grūdinasi ir laukia savo saldžios pergalės. Pergales pasiekia užgrūdinti, alkani ir ištroškę gladiatoriai, o mūsų pergalės sekantis bokalas alaus ir sekančiu pultelio paspaudimu atrastas naujas sporto kanalas. Ačiū Jums, gerbiami olimpiečiai, už puikias emocijas.
