Gal kada tai ir buvo 3 milijonai ekspertų, bet šiandien - nebe. Trys kartoja jau suformuluotą nuomonę. O ta nuomonė, vienokia ar kitokia, palanki ar ne, kažkam, kas tupi ar nori prasibrauti prie krepšinio lovio. Natūralu ir normalu, tokia nūdienos Pasaulio moralė.
Būtų gerai, kad tai neatsispindėtų rungtynių rezultatuose. Ūkiniai krepšinio reikalai generuoja visokio pobūdžio virpesius. Tie išbalansuoja žaidėjų galvas, rankas ir kojas. Nėra blogai, kad esame tarp 6-ių, 10-ies stipriausių. Norisi daugiau. Ir čia nebetinka tiesiaeigis judėjimas. Aukštasis pilotažas, kol kas, neįvaldomas.
Žiūrint į skaičius: šalis, turinti 50 milijonų gyventojų, laimi 10 medalių, šalis, turinti 3 milijonus - du. Laimėdavom bokse, dviračiuose, rankinyje, plaukime, atletikoje, gimnastikoje, netgi tinklinyje. Kalbu ne tik apie Olimpinį sportą.
Ką gavo asmeniškai Pozniakas, Šapka, Pipynė ,Sabaitė, Bardauskienė, Juocevičius, Mikėnas, Kutkaitė, Valiulis, Zulpa ar Kidykas su Alekna nuo 1960 iki 1991 m.? Geriausiu atveju - šaldytuvą ir talonus maistui. Pinigai dauguma atveju kenkia.
Federacijų ūkvedžiai turi tai suprasti. Turi tai suprast ir funkcionieriai ir nevažiuot sveikint laimėtojų emigrantų, o aplankyt besportuojančių namus ir mamas, kaip tai darydavo Gomelskis.
Grįžkim prie krepšinio. Norint laimėt šiandien, reikia įmest bent 90 taškų. Kad įmestume, reikia pataikyti. Petrovičius po treniruotės mesdavo 500 papildomų. Su fiziniu pasirengimu beveik susitvarkėm, bet sveikam kūne, sveika siela: principas neveikia. Trūksta greičio, o jis ateina ne per stiprias rankas ir kojas - per greitas smegenis, jeigu jų nėra - per instinktą, Kobo ir Lebrono variantas.
Konkrečiai: nėra pirmo perdavimo, nera dispečerio, trūksta greičio, neturim plastikos-esam medžio šalis. Lieka instinktai- bėk į tą tašką, ten gausi kamuolį ir nežiūrėdamas mesk! Taip darydavo
Linkevičiui. Kada iššifruodavo jo taškus, keisdavom tašką...
Treneriai: Butautai, Kemzūros, Kurtinaičiai, buvę žaidėjai - ne. Žiūrėk į geriausius - JAV. Nei Laris, nei Medžikas, nei Maiklas, nei Barklis netreniruoja, gal laisvalaikiu vaikus, studentus ar dar ką Aukšto pilotažo lygyje reikia visapusiškos asmenybės. Jeigu šiandien pusryčiamsn valgysim kiaušinienę - pralaimėsim, jeigu - krabų salotas galim laimėt.
Pabaigai. Krepšinio lygis nuo 1990 m. pasaulyje - nesikeičia. Viskam yra ribos. Todėl laimėt galim ir gali bet kas, kas į tai žiūri kaip į kompleksinį nuo visko ir daug ko priklausantį reiškinį. Lebronai ir Saboniai turi savo laiką. Krepsinį žaidžia penki, kurie turi pataikyt iš bet kurio aikštelės taško, kai žaidėjas turi kamuolį, yra bent viena trajektorija, kuri baigiasi varžovo krepšio lanke.
