Tuo metu buvau 4 kurso studentė, ruošiausi valstybiniams egzaminams ir dirbau teisme. Mane sudomino tai, kad jis pasakė, jog irgi yra baigęs teisę, bet dabar dirba ne pagal specialybę. Per porą savaičių tapome gerais draugais - viską vienas kitam pasakojome, paaiškėjo, kodėl jis yra šiame portale... Jis man pasakė, kad žmona nenori su juo mylėtis ir tai vyksta labai retai, dėl to jis jaučiasi blogai.
Man buvo jo gaila, bandžiau palaikyti, patarti labiau rūpintis žmona. Vieną dieną jis parašė, kad išvažiuoja į komandiruotę, todėl bendrausime dažniau. Nuvykęs ten vieną vakarą jis man parašė, kad norėtų, kad bučiau šalia ir gulėčiau prie jo paplūdimyje... Aš kaip romantikė pradėjau tai įsivaizduoti ir tai man kėlė malonias mintis. Spontaniškai pasiūlė susitikti, kai grįš, - aš iškart sutikau. Maniau, kodėl tai blogai: išgersime kavos ir jis papasakos man apie kelionę...
Atėjo toji diena. Jis grįžo ir turėjome susitikti. Lijo, bet buvo šilta pavasario diena. Jis kaip džentelmenas paėmė mane iš universiteto papietauti (tuo metu buvau atostogose - nedirbau). Nuvažiavome ir smagiai pradėjome šnekučiuotis prie taurės vyno...Jis pradėjo klausinėti, kokiame teisme dirbu...Pasakiau – jis dar kelis kartus paklausė, ar tikrai tame. Pasakiau, kad taip. Išeinant iš restorano, jis pasakė, kad mano kojos labai gražios. Padėkojau. Pavežė iki universiteto - pabučiavo ir paklausė, ar dar pasimatysime. Iškart atsakiau - taip.
Grįžus namo mes bendravome, bet jis keistai atšalo. Vėliau vėl tapo koks buvo. Galiausiai supratome, kad pernelyg vienas kito geidžiame. Susitarėm praleisti pusę dienos kartu viešbutyje. Iš savo pusės priverčiau jį prižadėti, kad tai tik vienas kartas ir daugiau niekada nesusitiksime.
Atėjo toji diena, kai jis buvo mano ir tik mano, o aš - jo ir tik jo. Mylėjomės kaip laukiniai, daug kartų. Tai buvo kažkas nerealaus ir neapsakomo. Po to jis nutarė, kad parveš mane namo. Kalbėjom, kai jam pradėjo skambinti ir ant ekrano pamačiau ne tik vardą, bet ir pavardę. Maniau, kad man sustos širdis. Pasirodo, jis yra vyras mano dabar jau buvusios bendradarbės. Teisėjos vyras.
Jis, žinodamas, kad aš dirbu tame pačiame teisme kaip ir ji, vis tiek tam ryžosi. Mylėjosi su manimi žinodamas tokią svarbią tiesą ir nieko man nepasakė. Išlipau iš mašinos, jam pasakiau, kad gyvenime matyti nenoriu ir tegul nerašo daugiau niekada.
Grįžau namo visa verkdama, jaučiausi apgauta, įskaudinta. Jaučiau, kad artimas žmogus, kuris man taip patiko, mane apgavo niekingiausiu būdu.
Vakare iš jo gavau laišką, kuriame jis nutarė pasiaiškinti... Noras mylėtis su manimi, jam buvo svarbiau už viską... Būdama pikta jam pasakiau, kad viską jai pasakysiu, kaip jis ją apgavo. Ir ją, ir mane. Jis pradėjo prašyti nieko nesakyti, nes turi du vaikus. Kitą dieną jis atvažiavo, atvežė man rožių, nuvažiavome prie ežero pasivaikščioti. Buvau labai susikrimtusi ir nelaiminga, jis mane apkabino. Ir vėl tas neapsakomas noras atsirado - mes vėl pasimylėjome. Vėliau jis pradėjo manęs vengti, nes bijojo, kad viską jai pasakysiu. Ėmė ir dingo.
Negalėjau pakelti viso skausmo - išėjau iš darbo ir praėjus pusei metų aš paskambinau jam į darbą ir priverčiau susitikti. Kai pamatėme vienas kitą, apėmė toks jausmas, kad pusė metų ir nebuvo praėję. Troškom vienas kito, bet, deja, nieko nebuvo. Atsigėrėme kavos, išsiaiškinome viską. Toliau nebendraujame. Bet skausmas vis dar gyvena širdyje...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakokite apie savo skyrybų dramą – gal ši padės lengviau pasijusti tam, kurį dabar slegia panašios problemos? O gal turite receptą, kaip išgydyti sužeistą širdį? Pasidalinkite, kas nutiko jūsų santykiuose, kad meilė staiga dingo iš gyvenimo.
Nuoširdžiausios istorijos autoriui suteiksime prizą: Nicholas Sparks knygą „Saugus prieglobstis“, kurioje papasakota dviejų žmonių meilės istoriją, ir Giselos Leonie Teschenke knygą „Grožio paslaptys: 5 Tibeto pratimai“.
Jūsų laiškų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“ iki lapkričio 18 d.