„Tai net nebuvo kritika – buvo noras pakenkti. Jeigu būtų kritika, būtų kita kalba. Žurnalistai rašo, ekspertai kalba apie rungtynes, ir tai yra normalu. O čia buvo užsakyta pora straipsnių, kuriuos greičiausiai užsakė žmonės, dirbantys Lietuvos krepšinio federacijoje. To negali būti, nes buvo suorganizuotas kenkimas komandai“, – retoriškai klausė specialistas.
Kažkoks vaikiškas painkštimas išėjo. Rinktinė vis pristatoma kaip tvirtų, stiprių vyrų ar karių būrys. Bet kad šiais metais nemažai to inkštimo „išlindo“ į spaudą. Nagi, ne U19 esat. Prisiimi medalius, sveikinimus ir džiaugsmą, sugebėk prisiimti ir nesėkmes, pralaimėjimus, nesugebėjimą. Buvo teigiama, kad treneris niekam tikęs, šioks ir anoks. O jeigu žaidėjai ima abejoti treneriu, tai kaip jie gali klausyti jo nurodymų?
Tai gal jūs nemaži vaikai ir galit pabūti be interneto kelias savaites? Jei negali atsiriboti nuo kritikos (pagrįstos ar ne), nuo straipsnių apie rinktinę, tai gal kaip vienas portalas siūlė, reikia išmaniuosius telefonus iškeisti į senas „Nokia“ ir gyventi ramiai. Ar taip sunku išbūti nepanaršius? Ir apskritai, ar ta kritika buvo tokia nepagrįsta, kai prieš keturias Balkanų komandas niekaip neišėjo rasti normalaus žaidimo? Jei nepakeli kritikos, neskaityk jos.
Apskritai, J. Kazlausko kalbos man labiau panašėja į paranojinius pasisakymus, nei į pagrindo turinčius teiginius. Kam naudinga, kad komanda pralaimėtų? Rėmėjams, federacijai, Lietuvos krepšiniui, Mindaugui Balčiūnui? Koks tikslas Kazlauską išmesti, kai prasideda olimpinis ciklas?
Donatas Motiejūnas kelis kartus gerai pasakė, kad kas vyksta komandoje, lieka jos viduje. Panašiai galėtų ir J. Kazlauskas pasilaikyti savo nuoskaudas ir išsiaiškinti federacijoje. Nes dabar papylė kelias sąmokslo teorijas, nepateikęs kažkokių apčiuopiamų įrodymų. Pasakei A, pasakyk ir B. Nesuprantu, kam ta destrukcija, ar negalėjo išsiaiškint federacijos viduje? Galbūt būtų radę tuos kenkėjus.
O dabar numetė spaudai kažkokį kaulą, tegu kuria gandus ir dar didesnes sąmokslo teorijas. Nesuprantu kam tokiomis kalbomis reikia gadinti nuotaiką ir tikrai teigiamai pasibaigusį čempionatą? Kas nuo to laimės? Jei J. Kazlauskui nepatinka M. Balčiūnas, tai tegu nueina, išgeria, pasimuša ir išsiaiškina. Kam rodyti kažkokius kaprizus? Čempionatas buvo nelengvas, komanda nežaidė idealiai, bet nuėjo iki finalo ir tikrai ne be trenerio pagalbos. Buvo pirmi metai su šiais žaidėjais, vieni kitus pažino, kitais metais turėtų būt lengviau. Kam čia dabar lieti tas nuoskaudas?
O gal 60 metų jau nebėra tas optimalus amžius atlaikyti tokį spaudimą? Gal jau ne tie metai, kai gali priimti kritiką, kitokį požiūrį? Tada imi ieškot priešų. Ten kur jų tikriausiai ir nėra.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!