2012-06-21. Po vidurdienio. Nelyja. Vilniaus daugiabučio kieme ramu: vaikai greta žaidimų aikštelės, aikštelėje du dėdės geria bambalį alaus. Geria tikriausiai netrumpai, nes jau eina šlapintis vidury keturių didelių namų kiemo. Straipsnio autoriui jau baigiasi kantrybė.
Paskambinu bendruoju pagalbos telefonu (12:58) - „informaciją perduos policijai“. Po 26 minučių dar skambinu, jau įpykęs, grasinu kuo moku. Tuo metu vyrai baigia gerti alų, dar po 2 kartus pasišlapina, palaipioja vaikams skirtais įrenginiais, pasisupa. Toliau sąžiningai laukia vietoje, niekur nesislepia.
13:50 atvyksta du pareigūnai, pokalbiui skiria 30 sekundžių. Rezultatas: kaip kiemo gyventojas triumfuoju, nes vyrukai eina iš kiemo į vieną pusę, o policininkai į kitą. Darbas atliktas efektyviai, vos ant kojų besilaikantys piliečiai nukreipti, pareigūnai važiuoja padėti kitiems piliečiams. 8 - 10 vaikų gali grįžti į aikštelę ir ruoštis augti užvadėliais - drąsūs ir stiprūs (vikrumo nebūtina, vis tiek nieko nebus ir dėl to niekur bėgti nereikia).
Straipsnio autoriui irgi nauda - kantrybės pamoka, suteikta viltis ateičiai, kad gali atvažiuoti ir pareigūnai. Tiesa, nauda gal kiek per stipriai sukoncentruota į mažą plotą, todėl ir išsiunčiama į kitą kiemą mokyti kitų vaikų, kitų žiūrinčiųjų pro langą.
Neformalus ugdymas svarbu, ypač per vaikų atostogas. Pamokai skirta daugiau laiko nei darželyje ar mokykloje (kuo ilgiau mokaisi kokio dalyko, tuo geriau išmoksi).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
