Pasitaiko juk, kad pastebime ant žemės sukniubusį žmogų. Dažnam piliečiui kyla mintis - „alkoholikas“. Tai veikia lyg moralinis pasiteisinimas praeiti pro šalį. O jei žmogui iš tiesų blogai su sveikata? Skambinti ar neskambinti?
Situacija
Viename iš Vilniaus mikrorajonų esančioje alėjoje, toliau nuo gatvės, ant žemės guli nuo suoliuko nuvirtęs žmogus. Vyresnio amžiaus moteris, vedžiojanti šunį, praeina pro šalį, stebėdama gulintį susirūpinusiomis akimis. Dviračiu pralekia trisdešimtmetis, atsargiai apvažiuodamas sukniubusį. Šviečia saulė, nėra karšta, už poros dešimčių metrų žaidžia vaikai.
Prieikim arčiau. Šalia suoliuko voliojasi trys tušti kosmetinio spirito buteliai. Tai tas, kurį jau visiški bėdžiai susipila gerklėn, negalėdami nė bambalio įpirkti. Iš mūsų linksmuolio gulėjimo pozos sprendžiant, ištuštinęs tuos butelius, jis lūžo ir smigo kamikadzės stiliumi į žemę. Gyvybės ženklų – nulis.
Skambinti ar neskambinti – štai koks klausimas
Galime praeiti pro šalį kaip ta vyresnio amžiaus moteriškė ir dviratininkas. Bet per žmogiškąją prizmę žvelgiant – o jei bėdžius jau gatavas? Blogiau juk nebus, jei paskambinus pagalbos telefonu atvyks sveikatos priežiūrą išmanantys asmenys ir apžiūrės alėjos viduryje gulinti žmogų.
Skambinta buvo apie 17:40 val., jau po darbų, taip sakant. Teko laukti, kol atsiliepė pavargusio balso savininkė. Galbūt jie užsiėmę? Gal. Kai jau atsiliepė, apsikeitėme trumpomis frazėms:
- Šalia adreso guli susmigęs ant grindinio žmogus, be gyvybės ženklų, šalia guli tušti kosmetinio spirito buteliai.
- Tai ką man daryti? Atsiųsti policiją ir greitąją?
Klausimas šiek tiek netikėtas, nepaisant to, mandagiai buvo pakartota informacija ir pridurta, kad skambinantysis nėra medikas ir iš akies tikrai negali nuspręsti, ar bėdžių jau galutinai, ar dalinai pribaigė alkoholis, ar nėrimas nuo suoliuko žemyn galva, nes tikrai nebuvo panašu, kad jis ten nusprendė pasideginti.
Operatorė vis labiau pykdama dar du kartus pakartojo klausimą ir dar du kartus buvo pakartotas atsakymas. Po to sekė žemę skaldantis „ačiū“, telefono ragelio plojimas ir pyp-pyp-pyp...
Moralai:
1. Rekomenduojama gerai pagalvoti prieš skambinant ne darbo laiku 24/7 dirbančioms institucijoms, nes gali atsiliepti pikta ir pavargusi operatorė.
2. Prieš kviečiant pagalbą, vertėtų nelaimėliui atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Jei tai nepadės, pagalbos telefono operatorei iškart sakyti, kad reikia kviesti greitąją, o ne policiją/ugniagesius/narus -gelbėtojus.
3. Jei nenori gražią pavakarę gadintis nuotaikos, kad ir kas atsitiktų – nekviesk pagalbos.
Kita vertus, būna, kad širdis sustoja dėl karščio, šalčio, meilės, streso, alkoholio... Tad ir skambinti pagalbos telefonu verta dėl paprasto žmogiškumo. Ką jau kalbėti apie principą – vertinti viešąsias tarnybas ir siekti jų paslaugų teikimo tobulybės.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
