Neapsieita ir be žymesnių skandalų. Tačiau ar galima šią problemą taip ir palikti neišspręstą? Kokios politikos imasi panašios bendrovės, kad varžytų mūsų privatumą?
Akivaizdu, kad Europai kuo skubiau būtina taikyti griežtesnes apsaugos taisykles ir tuo įrodyti, kad kiekvieno asmens privatumas ir informacinis saugumas bus užtikrintas. Galima drąsiai teigti, jog naršydami internete neapsieiname be „Google“ pagalbos. Tai pagrindinis šaltinis, kurio dėka randame viską, ko mums tik gali prireikti. O štai, „Google“ paslauga „Street View“ neseniai palietė ir mus – Lietuvą. Šios bendrovės automobiliai neaplenkė nė vieno iš mūsų namų, filmuodami viską, kas juos supa.
Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, pamažu tapo matoma visam pasauliui iš labai arti. Nepriklausomi tyrimai atskleidžia ir kiek neįtikėtinus faktus: nekalčiausia žemėlapių sistema dabar aprašoma kaip „visa matanti akis“ nusikaltimų organizatoriams! Manau, kad taip pažeistas kiekvieno iš mūsų privatumas.
Paprastai tariant - aišku ir kas stovi mūsų kieme, ir pro kurį langą į namą patekti lengviausia. Ar mūsų buvo atsiklausta? Bandyti kreiptis į „Google“ beviltiška. Ši bendrovė iš pasaulio žemėlapio tikrai nieko neištrins. Be to, visa informacija plinta taip greitai, kad vėliau gali nelikti jokių šansų jos panaikinimui iš viešosios erdvės, pasiekiamos milijonams.
Tai liečia kiekvieną iš mūsų asmeniškai ir visą Europos Sąjungą kaip bendrą organizaciją. Problema aktuali visiems, todėl reikia iškelti konkretų teiginį, kurį spręstų Europos Komisija: „Google“, kaip informacijos platintojos, veikla privalo būti griežtai apribota.“
Mūsų dienomis dažnai linksniuojamas ir kitas žodis – „Facebook“. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug 23 procentai žmonių net nėra susipažinę su šios bendrovės privatumo nustatymais ir nesiruošia jų keisti. Tai reiškia, jog tam penktadaliui „Facebook“ vartotojų (milijonams Europos Sąjungos gyventojų) derėtų susirūpinti savo žinomumu. Jų informacija atvira visiems interneto vartotojams.
Negana to, likusi dalis šio socialinio giganto vartotojų mano, kad jų saugumas ir privatumas yra užtikrintas. O tuo pačiu metu „Facebook“ vartotojų sutartyje aiškiai nurodyta, kad net ištrynę savo paskyrą, mes jokių anksčiau viešintų duomenų nepašaliname. Ši bendrovė turi teisę juos kaupti neribotam laikui ir pasiekti bet kurią akimirką (kiek žinau, įskaitant ir mūsų privačias žinutes!).
Tačiau įdomiausia yra tai, kad „Facebook“ ne tik renka informaciją apie mus, bet ir pasilieka teisę nutraukti mūsų paskyros galiojimą, jei tų duomenų neatnaujinsime (toks – keturioliktas vartotojo sutarties punktas). Mes nieko padaryti nebegalime, todėl, manau, įsikišti aukštesnei organizacijai būtina. Tik pati Europos Sąjunga yra pajėgi, ką nors pakeisti.
Lyginant praeitį su dabartimi, internetas dabar atviras beveik visiems. Dar prieš septynerius metus tiek „Facebook“, tiek „Google“, tiek kiti socialiniai tinklai ir paieškos sistemos, navigacijos prietaisai nebuvo tokie pažeidžiami. Įsilaužėliai iš viso pasaulio kasdien po 250 – 600 tūkstančių kartų bando pasiglemžti mūsų privačius duomenis.
Jei niekas nesikeis ir Europos Sąjungos įstatymai leis jiems būti kaupiamiems, vieną dieną visas pasaulis pažinos mūsų veidus, gatves, kuriomis kasdien žingsniuojame, žinos, kuo užsiėmėme praeityje, mūsų tikslus ir siekius. Mūsų atstovas – Europos Sąjunga - privalo užtikrinti saugumą ir privatumą, kuris iki šiol kiekvieną dieną yra laužomas neteisėtai.
Tik kodėl niekas nevyksta? Betrūksta to, kad ir mokykloje atsirastų saugumo internete pamokos. Juk visi nuo pat mažens turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena, kas gali nutikti kiekvienam iš mūsų, jei nesirūpinsime savo privatumu. Viskas pateisinama tuo, kad savo privatumą turime saugoti patys. Tuomet kada ateis laikas, kai mes būsime supažindinti su tuo, kaip apsaugoti save internete, kai, iš esmės, tai net nepriklauso nuo mūsų?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!