Profesinis ugdymas: naudinga ar nereikalinga?

Sutinku su autore.

Nusišnekėjai šiaip. kam tarkim tiksliųjų studentui tas rašymas be klaidų? Čia tas pats kas reikalaut išskirtinių chemijos žinių iš humanitaro. Tavo rašto kultūra neįtakos to ar tu sugebi paryt išradimą ar ne. O su mokslininkų/išradėjų rėmimu tai Lietuvoj problema. Reiktų susimastyt ir sukurt kokį mechanizmą padedantį įgyvendinti tavo išradimus, nes kitaip tai didžioji dalis naujovių gražiai į užsienį išplaukia, nes jas sukūrę žmonės neturi galimybių pradėti gamybą ir yra priversti ajs parduoti užsienio kompanijoms.

Šiaip aš nelabai išvis suprantu kolegijos/profesinėss mokyklos skirtumo. Abi tvirtina akd rengia specialistus rinkai. Abi akcentuoja praktinę patirtį, abi moko papildomų su profesija nesusijusių dalykų, tai akm reikalingos dvi skirtingos kategorijos? Gal aks galit paaiškint kuom jos skiriasi. beje teko girdėt kad kai kuriuose kolegijose analogiškas balaganas kaip ir profkėse, taid ir čia nevisada skirtumas yra.
PS.: Tai kad kolegiją pabaigęs gali pasiimt išlyginamuosius ir eit studijuot magistrą nes tas iš skirtumų apie kuriuos klausiu. Čia vienas iš tų įdomių nepaaiškinamų dalykų kurių suprast nelabai eina. Rėkia visa gerklę kad kolegijos orentuotos į praktiką, o ne į mokslą, aiškina kad Lietuvoj univerų perdaug, tačiau tori akd kolegijos diplomas būtų lygiavertis universiteto diplomui. kitaip sakant pačios nori universitetais tapti.

Trumpai tariant siųlai verslininkams duot nemokamos darbo jėgos? Tegu suaugusius darbina už padorų atlyginimą (kad bent mokęsčiams + pragyvenimui + transportui į darbą užtektų). Šiaip nepritariu jau ir taip dauguma visokių gudrių fabrikų vadovų darbuotojus išnaudoja. Tad kol darbdavių kultūra nepasikeis čia labai rizikingas pasiūlymas.

"...Žinoma, yra išimčių, kai reikalingos tavo žinios būtent toje srityje, ką esi baigęs...." Hmm kaip čia reiktų suprast? Kiek pastebėjau visada reikia kad tavo žinios būtų toje ar bent dalinai susijusioje srityje. Su aukštuoju vadybininko diplomu vargu ar įsidarbintum į mechaniko vietą ir atvirkščiai. Aišku būna išimčių, kai su aukštuoju darbinamasi į kasininkus (-es) Maximoj. O kas dėl pačių profesinių, tai, kad pats mačiau kaip pažystami ten mokosi... Nė nenueini į pamoaks ir 8 išveda... Aukštosiose tokie triukai bent šiek tiek sudėtingesni. Bet aišku nėr ir ko norėt iš tų profkių, kai į jas susirenka dauguma tokie... hmm, kaip čia pasakius... specifiniai mokiniai. Tuo daryk ką nori tokių ir neišmokysi jei jie mokytis nenori. Aišku išimtis profkėms kur moko kokias prestižines gerai apmokamas specialybes, tai ten gal kitaip.

Ne i profesines po 10 klases o vel reikia i vidurnes grazinti profesini ugdyma - pasirinktinai mokytis kokios nors darbininkiskos profesijos.Anksciau ta vieta kur moke ivairiu profesiju tiesiogiai imonese buvo priskira Gamybinio mokymo kombinatui. Sios strukturos gal ir nereikia kurti, bet gerai kiekviena mokykla pagal savo porekius turi susirasti kelias imones ir su jomis sudaryti sutartis. Pvz. metalo apdirbimo imone ir jojeimones specialistai pvz. moko šaltkalvio - remontininko profesijos. Kokia nors siuvykls - siuvejos amato. Parduotuve - parduotuves amato. Ligonine - slaugytojos amato. Sodu bendrija - sodininko ir t.t.
Visiems tik nauda. Ir jaunimui ir imonems ir nera jokio tarpininko.
Programas susikuria bendras. Patvirtina svietimo ministerijojae. Kiekviena pagal savo poreiki, trukme, lygi. Ir jos net eigoje gali sakykim 30 procentu kisti. T.y. tobuleti.
Ir tai beveik nieko nekainuos. Nereiks jokiu nauju etatu. Tik pavaduotoju ir klases aukletojusumanumas, idejos ir pastangos.

palikim patiems žmonėms spręsti kuo jie nori būti, o jau valstybės užduotis padaryti patrauklias profesines mokyklas, nes valstybė sprendžia kokių specialistų reikia, o ne eilinis žmogus.

Tikrai naudinga ir reikalinga. Niekaip nesuprantu, kokia nauda iš kolegijų ruošiamų visų rūšių vadybininkų, teisininkų ar ekonomistų. Verčiau amato mokytis eitų, ir patys neverktų, kad be darbo sėdi, ir visuomenei daugiau naudos būtų.

aš baigiau partškolą ir dabar matote, kas esu?!

aga, visi tik profesoriai, nėra net ko ant nato pasiųsti... O paskui ir verkia, kad trūksta dirbančiųjų paprastus darbus

Vokietijoje 70 proc. mokinių stoja į profesines, nes natūraliai kiek valstybei reikia žmonių su aukštuoju, o kiek reikia atlikit paprastą darbą, per laiką turėtų būti griežtesni reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias, nes dabar tai net nemokantys rašyti lietuviškai be klaidų bagia aukštąsias. Du skirtingi dalykai "baigęs auktąją mokyklą" ar "turintis aukštąjį išsilavinimą".

Bent jau Šiaulių profesinėje , kur mokoma televizorių taisymo ar tekinimo specialybių,tai mokoma dirbti su penkiasdešimties metų senumo įrengimais ir dėstytojai su kitokia dirbti nemoka.Išvažiavus į vakarus , tai visa technika kitokia ir tenka mokytis iš naujo.Tai klausymas ar mokomės dirbti ar dėl popieriaus.

Bent jau Šiaulių profesinėje , kur mokoma televizorių taisymo ar tekinimo specialybių,tai mokoma dirbti su penkiasdešimties metų senumo įrengimais ir dėstytojai su kitokia dirbti nemoka.Išvažiavus į vakarus , tai visa technika kitokia ir tenka mokytis iš naujo.Tai klausymas ar mokomės dirbti ar dėl popieriaus.

yra tokie darbo rinkos mokymo centrai tai ten savo lesom galima mokintis ivairiausias profesijas su zmonemis kuriuos darbo birza siucia profesijos: vairuotojai, kirpejai, virejai, ir.tt. sekmes

Noreciau mokytis profesineje vienos profesijos, bet zinant kokia ten liaudis susirenka - visokie forsai, atmarozkai, buduliai, kuriu tikslas ne kazko ismokti, o kitiems prota knisti savo izuliu, idiotisku elgesiu, tai nesinori ten kojos kelt, jau geriau bandyt griebtis aukstojo mokslo.

Mano nuomone valstybiniu lygiu reikia uzdrausti reikalauti aukstojo issilavinimo i tokias darbo vietas kaip bankolangelio darbuotojas/a, buhalteris/e, sekretorius/e, SODROS biurokratas/te ir t.t. Tada zmones normaliai sugriz prie profesinio issilavinimo!

KOKS DURNAS KLAUSIMAS. AR REIKALINGAS AR NAUDINGAS?
TIK VISIŠKAS DE......AS GALI TAI PARAŠYTI.

Dauguma suomiuku mokykloje igyja kokia nors profesija. Baige mokykla, visi vyrai tarnauja kariuomeneje. Uzdarbiu issibarstymas 1:3. Todel baigus mokykla nera issukio butinai stoti i universiteta. Baige jie dirba pagal gauta profesija ar belenkur ir po to susiorientuoja nori mokytis toliau ar ne. Bet nueje mokytis toliau, jau zino kur ir ko cia atejo.

Šiuos metus mokiausi aš profesinėje mokykloje, man jos sistema pasirodė atmestina mokinių atžvilgiu ir tikslas pagrindinis - ne suteikti žinių ir sąlygas, o praplauti skiriamus pinigus ir "prastumti" jauną žmogų sutekiant "popierėlį", daugiau profesinėje mokykloje nesimokyčiau, nes pateisina išankstines nuomones. Matyt mano poreikiai yra didesni, nei straipsnio rašytojos.

Gal jei neapsisprendęs esi visgi profesinė ir yra geriausias variantas, aš įstojau į inžinerinius mokslus unioversitete, nevisi dalykai įdomūs, o laužia kaip nesveiki dėstytojai, braižymai autocadu didžiulių brėžinių kursiniam ir kitos nesąmonės, kad tokie krūviai ankstyvoj jaunystėj po to sveikatai neatsilieptų...