Šaltoje Paberžės bažnytėlėje, klausydami kunigo, poeto Skaidriaus Kandratavičiaus pasakojimo, kaip 1863 metais kovo 20 dieną kunigas Antanas Mackevičius perskaitė pamokslą ir išvedė 300 apylinkės vyrų į sukilimą, galėjome patikėti, kad žemėje išties yra ypatingų energetinių zonų, kurios skirtingais amžiais pritraukia šviesias asmenybes, tampančias tautos šviesuliais ir sąmoningai ar net prieš savo valią jos vedliais.
Ne vienas Paberžėje apsilankantis žmogus turi savo vaizdinį, istoriją apie tėvą Stanislovą. Vieniems imponavo jo paprastumas ir gerumas, krikščioniškas atlaidumas žmogiškoms silpnybėms, visaapimanti meilė. Kiti lyg iš naujo girdi jo poetiškus pamokslus, kartais virstančius vos ne himnu žemei, dirbančiam ją žmogui - kaip iš Donelaičio „Metų“.
Paprastas kapelis, kaip ir paprastas buvo pats Paberžės, sovietmečiu virtusios vos ne visos Lietuvos dvasiniu centru, kunigo gyvenimas, tarsi primena, kad svarbiausia būti žmogumi. Atmintis neleidžia išnykti. Kitaip lieka tik paminklai, kuriuos naikina laikas...
Atmintis neleidžia išblukti ir kunigo Antano Mackevičiaus paveikslui. Nelengva įsivaizduoti Lietuvą ir Paberžę prieš 150 metų. Koks klaikiai varganas turėjo būti valstiečio gyvenimas, kad jis ryžtųsi palikti namus ir, pasiėmęs savadarbį ginklą iš kokio nors darbinio įrankio, išeitų į miškus. Vargu, ar jis buvo vedamas Tėvynės laisvės idėjos. Tai mes, vėlesnių laikų žmonės, pridėjome paprastam, greičiausiai beraščiam žmogui, tokias mintis.
Jį turbūt vedė neviltis, skausmas matant nuolatinį pažeminimą ir vargą kenčiančius savo vaikus...Ko gero, toks pat didžiulis skausmas draskė ir kunigo Mackevičiaus širdį, kad jis ne tik ragino kovoti dėl žmogiškų teisių į laisvę ir žemę, bet ir pats ėjo kartu su savo parapijiečiais...
Dokumentinius filmus apie 1863 m. sukilimą, muziejaus darbuotojos pranešimą ir žygio dalyvių išsakytas mintis galėtų apibendrinti šie Gedimino Ilgūno žodžiai: „Sukilimas pažadino laisvės ilgesį. Tas laisvės ilgesys virto sukilimu 1905 – aisiais ir atvedė į Didįjį Vilniaus seimą. Tas laisvės ilgesys suteikė jėgų 1918 – 1920 m. atkurti ir apginti Lietuvos nepriklausomybę, priešintis sovietinei okupacijai...Tas ilgesys pakėlė tautą laisvės žygiui 1988 – aisiais...“. Iš sielos gelmių ataidi viltis, kad to sukilimo dvasia pažadins tautinę savivoką galbūt nutautėjusiems mūsų provaikaičiams...
Prie Mackevičiaus būrio vėliavininko Juozo Damalako kapo (Paberžės kapinėse palaidoti sukilėliai Ignas Stakauskas ir broliai Račkauskai), pagerbdami žuvusiųjų sukilėlių atminimą, susibūrimo dalyviai, dainuodami karines ir motinų, netekusių sūnų, skausmą išsakančias dainas, uždegė atminimo žvakutes.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!