Ei, iki didžiausio Europoje dainų konkurso - balagano liko kokia savaitė, o pas mus ta proga dar neišpūsta jokia isterija, kaip būdavo kiekvienais metais anksčiau! Tam tikriausiai yra dvi priežastys. Pirmiausia, kol Lietuvoje dar yra mergaičių, negrąžintų iš jų senelių namų pas mamas, ne pramogos galvoje. O vasarėjant tokių pas senelius apsigyvenusių mergaičių tik daugės.
Na, o antra priežastis ta, kad šiemet mūsų kandidatas toks solidus ir nepriekaištingas, kad nėra čia ką apie jį postringauti – ir taip aišku, kad laimės.
Tačiau aš vis tik dar patrykšiu optimizmu, nes esu tikras šio konkurso fanas ir dar nepraleidau nė vieno jo balsavimo. Netgi tais laikais, kai jį rodydavo per Lenkijos televiziją, gaudomą papildomomis antenomis pietvakarinėje šalies dalyje, ir jame iš visų socialistinio Varšuvos pakto šalių bloko dalyvaudavo tik Jugoslavija. Tačiau dabar tikriausiai pirmą kartą per balsavimą taip dažnai skambės Lietuvos vardas. Nes šiemet viskas yra žiauriai solidžiai.
Solidi komisija
Tik prisiminkite, kokią solidžią komisiją šiemet surinkome konkurso atrankai. Daugiau nė viena šalis savo komisijoje neturėjo (aš patikrinau, tikrai neturėjo) valstybinės Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademijos vokalo profesoriaus, buvusio Respublikos kultūros ministro ir Seimo nario. Čia viskas dar tik apie vieną žmogų.
Ką ten prasidėti su vienu profesoriumi? Kartu su juo dalyvius vertino didžiausio šalyje vaikų ir jaunuolių choro vadovas, choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, docentas, einantis profesoriaus pareigas. Tai praktiškai jau du profesoriai.
Greta dar buvo geriausia moteriško vokalo savininkė. Beveik kiekviename didesniame Lietuvos mieste rastume žmogų, kuris iš karto pasakytų bent pora jos dainų, o vienos iš jų melodiją netgi savo galimybių ribose pasistengtų ir suniūniuoti. Ji dar dainavo netgi poroje operų.
Kitas žmogus garsus ne tik kaip įžymios ir ne kartą šio konkurso atrankose vos nelaimėjusios grupės būgnininkas, bet ir kaip vaikų chirurgas. Tai reiškia, kad galėjo vertinti ne tik kaip muzikos profesionalas, bet ir kaip paprastas žmogus. Paprastas, bet labai protingas, nes chirurgais tampama tik po ilgų sunkių mokslų ir jokiom šperom ar kyšiais išlaikytais egzais iki tokios profesijos neprisikasi.
Žinau, nes pats ten studijavau.
Nereikia pamiršti ir nuosavos džiazo mokyklos savininko bei aukščiau minėtos Lietuvos Teatro ir Muzikos Akademijos džiazo choro vadovo, kuris irgi pagerbė komisiją savo dalyvavimu. Ir čia tik finalo sudėtis.
Anksčiau savo vertingais patarimais jiems padėjo kitos žiauriai populiarios grupės, kuri vienais metais beveik praėjo tokią atranką, narys ir dar vienas toks dainininkas, kuris pats dalyvavo „Eurovizijos“ konkurse, bet ten užėmė tik šeštą vietą. Va, kokios profesionalų jėgos turėjo parinkti trijų minučių trukmės popsinę dainelę. Kaip sakoma Šventame rašte: „Jau greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę, negu“ kas nors sudainavęs ar sugrojęs neteisingą natą praeis tokią atranką.
Jokių kvailysčių, kičo, cirko ar diedukų su bobutėm. Čia praktiškai tas pats, kaip komisija iš visų dar gyvų Lietuvos olimpinių čempionų rinktų krepšinio rinktinę. Nors pavyzdys gal ir netikęs, nes olimpiniai čempionai bent kartą ir patys dalyvavo toje Olimpiadoje arčiau kaip per televizorių. Bet galia panaši. O nešališka komisija buvo todėl, kad abu laimėtojo vokalo mokytojai sėdėjo ne šalia vienas kito. Kai švęsime pergalę ir nešiosime ant rankų nugalėtoją, nepamirškime ir šių nusipelnusių žmonių, kurie padėjo jį išrinkti.
Solidus pasirodymas
Taigi apie nugalėtojo pasirodymą irgi negalima pasakyti nė vieno blogo žodžio. Viskas solidu nuo pirmos iki paskutinės sekundės. Ir visas dėmesys tik stebuklingam balsui. Panaudota amžina ir nesulaužoma „Eurovizijos“ sėkmės formulė – vienas solistas, be jokių padėjėjų, trukdžių, blizgučių ar efektų, galinčių blaškyti publiką. Vienas didžiausioje per visą „Eurovizijos“ istoriją scenoje, turinčioje daugiausia jos techninių transformavimo galimybių. Tačiau nepasidavęs pigių išorės efektų panaudojimo pagundai. O gundymų juk buvo.
Organizatoriai (aišku, savanaudiškai rūpindamiesi savo dalyvio prastūmimu, visaip sodinant priešininkus) vos neįkalbėjo dainos metu paleisti dūmus. Kad nukreiptų dėmesį nuo dainos į aplinką. Bet mūsiškiai delegacijos finansuotojai, jau ne kartą šaudyti ir patyrę, apdairiai jokiems efektams neskyrė pinigų, kad silpnumo akimirką Donatas nepasiduotų tokioms pagundoms. Tegul kiti žiopleliai leidžia milijonus vien suknelėms su lemputėmis ar fejerverkams, jei negali pasigirti tobulu balsu dainų konkurse. Išblyškęs vaikinas su juodu smokingu. Ir pabandyk nesiklausyti tada, kaip ir ką jis dainuoja.
Čia yra ir dar vienas labai sumanus žingsnis – juk kai kas Europoje dar turi nespalvotus televizorius. Ir kai per jį žiūri visokius blizgučius ir efektus, kurių spalvų nesimato, labai kremtiesi ir iš pykčio gali už juos nebalsuoti, o štai mūsų pasirodymas visai nesikeičia. Savas netgi su jų atsilikusia televizijos technika. Solidu ir nesugadinama jokiomis priemonėmis.
O raištis ant akių irgi labai gudrus sprendimas. Solisto neišmuš iš vėžių nė vienas mulkis publikoje, kuris sumanys nusižiovauti. Juk kiek yra tokių bukapročių su telefonais, kurie net nesupranta, kur yra gera daina ir tobulas vokalas. Praktiškai dauguma šioje bukinamoje ir bunkančioje visuomenėje. Bet mes jiems turime paruošę suktuką! „Vau!“ – ir visi grįžta nuo durų atgal. Tiesa, airių dvynių duetas tokius atlieka du, bet čia jie ir prašovė. Dukart per pasirodymą pakartotas tas pat triukas jau nebe triukas, vyrukai, o netgi atsibodęs reginys.
Solidi daina
O dabar keletas pagiriamų žodžių pačiai dainai, kuri ir bus viso dėmesio centre. Be konkurencijos. Dainos žodžių autorius ir kompozitorius pastaruoju metu koncertuoja su genialiu rusų komiku Zadornovu, todėl tikrai žino, kaip pritraukti ir pralinksminti publiką. Tuščia scena, vienas jaunuolis su juodu kostiumu ir... „Kai diena tampa naktimi, tu žinai, kad aš galvoju apie tave (čia puola balsuoti visi tie, kurie per dienos darbus apie savo mylimą žmogų ištaiko laiko pagalvoti tik naktį, atsigulę į lovą). Ir aš negaliu kontroliuoti savo širdies, ji verkia tavęs (į balsavimą įsijungia visi, kurie nekontroliuoja savo širdies, o tokių, patikėkit, Europoje yra beveik visi, išskyrus kelis jogus, kurie, greičiausiai, tuo metu bus Azijoje). Vienatvė žudo mane, aš bejėgis be tavo meilės (dar vienas senas geras triukas – skambinkite ir taip padėkite kenčiantiems – surenkantis milijonus, nepaves ir šį kartą).
Žinodamas, kad tu kažką kitą lieti, aš negaliu suprasti (ei, - pagalvoja paskutiniai nebalsavę inteligentai ir bejausmiai cinikai, - mes irgi nesuprantame, juk pradžioje buvo pasakyta, kad ji žino, jog apie ją galvoja, o pati tuo metu kažką kitą liečia, tai kaip čia - vieną liečia, o apie kitą galvoja, reikia paskambinti išsiaiškinti, - ir prabalsuoja)“.
Na, o toliau ten „meilė akla, tai tiesa“ ir taip toliau. Aš dar būčiau pridėjęs „Bet kaimynai viską mato“. Užtikrinimui, taip sakant. Bet ir to nereikia. Jau po pirmojo stulpelio, kaip pastebėjote, pabalsuoja visi be išimties. Pergalė neišvengiama. Toliau tik formalumas. Čia jums ne koks „Party for everybody. Dance! Come on and dance! Bum bum!“ (Ir kam aš čia dabar tą nesąmonę prisiminiau, vėl kelias dienas įsikalusi smegeninėj bumpsės.) Mūsų kiekvienas žodis prasmingas ir su konkrečiu tikslu, vedančiu į pergalę. Ir dar labai gerai, kad Donny Montell niekur prieš konkursą nesirodė – žiūrovai nebus pasiruošę priešintis tam nesąmoningam potraukiui balsuoti.
Solidus balsavimas
Greitai perbėgame per pusfinalio šalis nusiraminimui. Baltarusijos prezidentas balsuos, nes mūsų prezidentai – geriausi draugai. Makedonija balsuos, nes mes jiems apdairiai pralošėm krepšinio čempionato ketvirtfinaly. Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija, Slovėnija irgi turės balsuoti, nes visi Balkanai balsuoja vienodai, o Makedonija kaip tik iš Balkanų. Estija balsuos, nes mes esame tikri broliai ir visada juos palaikome, draugaujame, nesišaipome ir nepavydime vienas kitam. Gruzija balsuoja dar nuo tų laikų, kai prie Juodosios jūros atostogaudami lietuviai vieninteliai iš visų sovietinių respublikų piliečių viską pirkdavo iš gruzinų turguje nesiderėdami.
Malta balsuos todėl, kad lietuvių kalboje irgi yra toks žodis „malta“, o mažoms šalims tai labai miela žinoti, net nesirūpinant, ką tai reiškia. Norvegijoje prabalsuos mūsiškiai – šaldytos žuvies pakuotojai. Švedija pabalsuos, nes apsiėmė mus pirmiausia ginti kai užpuls rusai. Portugalų paprašys pabalsuoti „Lietuvos ryto“ sirgaliai. Ukrainoje jau susitvarkė nuvažiavusi Grybauskaitė. Kas ten dar?
Bulgarai čia tie, kur su dar likusiais nespalvotais televizoriais – apie viską pagalvota. Turkija žiauriai myli lietuvius, jie patys man ne kartą sakė, kai važiavau ten per atostogas. Kiekvienos parduotuvės savininkas, garbės žodis, yra už mus, o jų ten daugybė. Liko Nyderlandai. Tie pabalsuos, kad neliktų vieniši kitokie Europos Sąjungoje, kai visi jau pabalsavo už mus. Viskas! Galima ramiai iš karto žiūrėti finalą. O ten... „Twelve points go to... Lithuania!“ O kur jie dėsis, kai viskas taip solidu ir teisingai padaryta?
Dar ne į temą
Berašydamas apie tuos balsavimus, kažkaip prisiminiau vieną tokį konkursą „Facebook'e“. Vienas knygynas paskelbė ketureilio konkursą knygai laimėti. Reikėjo parašyti eilėraštuką apie saulę ir, kieno kūrinys surinks daugiausia „patinka“, tas ir bus nugalėtojas. Laimėjo tokia pasivadinusi Lapė Murka ir su bliuzelę plėšiančia iškirpte profilio nuotraukoje. Jos eilėraštukas buvo toks: „Saule shwiecia danguja/ Shildo gatwej y mania/ Diena buna ji tiktai/ Nezinau daugiau ka dar“. Tų „patinkų“ surinko kelis šimtus.
Ten dar dalyvavo ir vienas daugkartinis Poezijos pavasarių dalyvis - poetas. Knygos, tikriausiai, norėjo nemokamai. Liko kažkur gale su visom savo metaforom, epitetais, jambais, chorėjais ir deminutyvais. Dar toks atsitiktinumas, kad ta Lapė Murka „Facebook'e“ turi beveik du tūkstančius draugų – tris kartus daugiau, negu antrosios vietos laimėtojas. Net nežinau, kam aš čia visa tai prisiminiau. Tikriausia iš nuoskaudos, kad tada irgi nieko nelaimėjau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
