Vis didėjant skyrybų skaičiui tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, pakalbėkime apie to priežastis. Taigi, visa tai vyksta dėl meilės šeimoje nebuvimo, dėl fizinio potraukio išnykimo ar tiesiog bendrų interesų neegzistavimo?
Potraukis ir aistra, kaip visi žinome, poroje laviruoja bangomis. Niekada nebūna labai gerai arba labai blogai. Ilgainiui, praėjus daugeliui metų nuo santuokos pradžios, gali išnykti tiek meilė, tiek fizinis potraukis, tačiau nebuvimas pagarbos, rūpinimosi vienas kitu, atsidavimo ir bendrų interesų, jau kelia nerimą.
Vienas žinomiausių prancūzų rašytojų Frédéric Beigbeder savo knygoje „Meilė trunka trejus metus“ teigia, jog meilė neegzistuoja ilgiau. Jis tikina, kad mes visi svajojame mylėti ir būti mylimi. Galiausiai taip ir įvyksta, o tada susituokiame ir burtai išsisklaido. Buitis, rūpesčiai ir galiausiai – skyrybos.
„Trejus metus trunka ta meilė, kuri nekopė į kalnus ir nepuolė į dugną, ta, kuri nukrito tiesiai iš dangaus“ – šiuo sakiniu, autorius norėjo pasakyti, jog nėra nė vienos poros, kuri po tiek laiko vis dar mylėtų vienas kitą. Nebe pirmas šios knygos lietuviškos versijos leidimas įrodo, jog ši tema ir lietuviams yra labai aktuali.
Autorius savo knygoje bando vestuves, kaip mes įvardijame - meilės sutvirtinimą, pateikti greičiau kaip šventę kapitalistams. Vestuvių metu organizuojama šventė, nuomojamos patalpos, perkami drabužiai, povestuvinės kelionės ir t.t. Taigi, galime suprasti, jog jis nusiteikęs prieš santuoką ar bent jau prieš jos įprastą šventimą.
Bet visgi yra ir kita pusė. Negi žmonės tuoktųsi be meilės, be fizinio potraukio? Meilė yra būtina poroje, tik ji turi kelias pereinamąsias stadijas. Draugystės pradžioje dažniausiai yra „skraidoma kaip ant sparnų“ iš laimės, meilės kitam žmogui. Vėliau emocijos kiek nurimsta, pradedama analizuoti patį žmogų, jo savybes, bendrus interesus. Po ne vienerių pragyventų metų kartu pereinama į kitą stadiją – pagarba, rūpestis, atsidavimas. Jei poroje esantys asmenys vienas kito negerbia, nesirūpina vienas kitu ir nebelieka supratingumo, bendrų pomėgių ar dar kokių nors juos siejančių dalykų, ateina laikas skyryboms.
Kad būtumėm laimingi, mylimi, gerbiami, nuolat turime stengtis, kaip ir dėl kiekvieno dalyko mūsų gyvenime. Tai, ką apleidžiame, pamažu galutinai dingsta savaime. F. Beigbeder teigia, jog „nuostabiausia gyvenime yra tai, kad jis tęsiasi“. Tik stenkimės elgtis taip, kad tęstųsi ne tik mūsų gyvenimas, bet ir mūsų asmeniniai santykiai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
