Tačiau šiemet viskas pasikeitė. Jau pačią pirmą naktį mus apvogė ir apdergė automobilį. Pavogė senus, bet labai brangius autoturistui daiktus: grilį su visais priedais, anglis, uždegimo skystį, benzininę viryklę su puodais, benzino 3ltr., degtukus. Dar 5 raugintus agurkus praplėštame pakelyje su lietuviškais užrašais ir litrą vandens, su visu buteliu nuo lietuviško alaus, skirtu rankoms plauti.
Kreipėmės į stovyklos aptarnaujantį personalą, kurie, mūsų nuostabai, paaiškino, kad tai jau ne pirma vagystė šią savaitę ir jie jau seka įtariamuosius 5 vaikinus, atvykusius iš Estijos gilumos. Nuėjus iki jų palapinių, netoliese radome tuščią „išdavikišką“ pakelį nuo mūsų agurkėlių.
Buvo iškviesta policija, kuri pasirodė maždaug po valandos. Atvyko jauna mergina ir vaikinas, kalbantys, matyt, tik estiškai, nes nei angliškai, nei rusiškai jie nekalbėjo. Parodytas „kakutis“ ant mūsų vokiško automobilio jiems įspūdžio nepadarė, tiesa, policininkas jį nufotografavo mobiliuoju telefonu, matyt, ilgam prisiminimui.
Tikriausiai, Estijoje normalu šitaip paniekinti ir atsikratyti nepageidaujamų svečių iš Lietuvos, kurių stovyklavietėje tik vienas kitas. Beje, automobilių su latviškais numeriais šioje stovėjimo aikštelėje jau gerus 15 metų neteko matyti – „kakojimo“ metodas, matyt, latvius jau išvijo ankščiau.
Policininkai patikrino įtariamų vaikinų palapines, iškratė jų automobilį, kuris buvo paliktas už stovėjimo aikštelės vartų, rado keletą anksčiau iš kitų stovyklautojų pavogtų daiktų, deja, mūsiškių tarp jų nebuvo.
Mums buvo pasiūlyta vykti į už maždaug 50km esantį Pernu ir, pasinaudojant, kažkodėl, rusų kalbos vertėjo paslaugomis, surašyti pareiškimą dėl vagystės. Suprasdami to rašymo beprasmiškumą ir laiko gaišimą, atsisakėme.
Stovyklos šeimininkams ir policijai aiškiai palengvėjo, jie kaip mat mus užmiršo. Nebesulaukėme jokio dėmesio ar bent kokios pagalbos pasiūlymo.
Praleidę dar vieną neramią naktį stovykloje, kurią trikdė tik šuo, išknisęs mūsų negausių šiukšlių maišą, rytą susirinkome dar likusią savo mantą ir pasukome namų link. Visas šios vasaros poilsis ir nuotaika buvo sugadinti. Juk galėjo broliai estai įvažiuojant į stovyklavietę geranoriškai perspėti, kad pas juos nebesaugu, dieną ir naktį šmirinėja valkataujantys dideli ir maži šunys ir katės, vagiliauja alkani jauni vaikinai – Estijos ateitis Europos Sąjungoje. Negerai dvokianti ta ateitis!
Sudiev, Estija, jau niekada daugiau nebepamatysiu Tavęs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!