Savaitgalį vienoje iš parduotuvių norėjau nusipirkti vaisių – iš jų ketinau savo šeimos nariams pagaminti šviežiai spaustų sulčių kokteilių. Jais šeimyną stengiuosi palepinti kaip įmanoma dažniau. Naiviai tikiu, kad tokie kokteiliai – tik į sveikatą, kaip sakoma.
Vienos didžiausių naujuosiuose Vilniaus miesto rajonuose esančių parduotuvių vaisių ir daržovių skyrius mane pasitiko itin „viliojančiu“ asortimentu: mandarinai, tiesiogine to žodžio prasme, buvo kaip reikiant papuvę, obuoliai ir kriaušės – nusėtos smulkiomis rudomis dėmelėmis (pirmieji puvinio požymiai), vynuogės – patežusios, kai kurios jų šakelės net pasidengusios pelėsio pūkeliu. Kivi vaisiais buvo galima piktam kaimynui galvą praskelti – nežmoniško kietumo, kaip akmenys. Juos dar nokinti ir nokinti.
Apelsinų ir greipfrutų net nežiūrėjau, nes kelis pastaruosius sykius juos pirkdama mokėjau už žievę – nulupti vaisiai buvo keliskart mažesni. Tokie nupiepę, kaip pasakytų mano šešiametė dukra. Spėju, vaizdelis daug kam pažįstamas. Nežinau, kas dėl to kaltas – savaitgalis, kai į prekybininkai į lentynas „išmeta“ bet ką, nes žmonės akcijines prekes vis tiek nupirks? Netinkamos vaisių laikymo sąlygos? O gal lietuvių ūkininkai, kad nesugeba nieko užauginti (arba per žiemą išsaugoti) ir dėl to prekybos centrai yra priversti iš ispanijų, italijų, marokų ir kitų pasaulio kraštų importuoti velniai žino kaip augintus, prižiūrėtus ir transportuotus vaisius?
Suprantu, kad nuo to, jog aš piktinsiuosi, kad savo šeimynai negaliu nupirkti jokių normalių vaisių, situacija prekybos centruose tikrai nepagerės. Kita vertus, savo nuomonę išsakius viešai truputį palengvėja ant dūšios. Tačiau man ramybės neduoda vienas normalus klausimas – o kaip organizmą aprūpinti vitaminais ir kitomis jam būtinomis maisto medžiagomis?
Pastaruoju metu žiniasklaida kone kasdien mirga gydytojų paprotinimais, jog pavasarį kaip niekada organizmas stokoja vitaminų, mineralų, kitokių mikroelementų. Kad norint būti sveikam, būtina valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Tačiau kur tokių rasti? Prekybcentriuose? Net jei ir pavyksta lentynose aptikti geresnį asortimentą nei šio savaitgalio, nori nenori žmogus susimąstai, o kiek lenkiškuose obuoliuose, ispaniškose vynuogėse, marokietiškose mandarinuose yra nitratų bei kitokios chemijos.
Todėl nusprendžiau apsilankyti vaistinėje. Vitaminų. Jau dabar įsivaizduoju, ką šio straipsnio komentaruose skrebena amžinai viskuo nepatenkinti skeptikai – „maisto papildas – chemija“, „maisto papildai – neveiksmingi, tai tik farmacininkų išmislas“. Bet namo parsinešus „importuotą“ papuvusią ir chemikalais nupurkštų vaisių parodiją, mano galva tiesiog neišneša, kaip visa tai pastiprins tiek po žiemos pabalusią dukrą, tiek mudu su vyru.
Taigi, mano asmenine nuomone, tikslingai pasirinkti vitaminai ir maisto papildai pavasarį naudingi. Vasarą – kitas reikalas. Turguose galima rasti ir nusipirkti tikrai lietuviškų šviežių uogų, vaisių ir daržovių. O ar tai įmanoma pavasarį? Iš patirties drįsčiau tvirtinti – nelabai. Nors vaisių kokteilių jau pasiilgstu...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!