Gerbiami “tarybinių" produktų gamintojai, turiu du suaugusius sūnus ir vyrą, tad kasdien tenka lankytis maisto prekybos centruose. Esu labai, švelniai tariant, nepatenkinta, nes, pvz., dešrų skyriuje pasijuntu lyg gyvenčiau kokioj "motulėj Rusijoj”: dešra "tarybinė", dešrelės – “tarybinės”, duona – ir ta “tarybinė”, o jeigu kartais reikia buteliuko degtinės – tai ir ta “tarybinė”. Man jau netrukus penkiasdešimt bus, bet pasijuntu, lyg vis dar po sovietų padu gyventume.
Aš siūlau vadinti daiktus tikrais vardais - ne "tarybinė", o “Okupacinė (šlapia) tarybinė dešra”; “Stalino tarybinis batonas”; “Lagerio tarybinė degtinė” , “Tremtinių tarybinės dešrelės”, tarybinės cigaretės "Aurora".
O tai kuo blogesnis Hitleris buvo? Tai gal pavadinkite ne tarybinėmis, o "Trečiojo reicho" ir tada, eidami i parduotuve, prašysime 300 gramų "Trečiojo reicho" dešros, "Trečiojo reicho" dešrelių; "Trečiojo reicho" batono ar degtinės.
Pagal žmonių aukas Stalinas lenkia Hitleri pagal mirčių kiekį vos ne dvigubai. O mes dabar tai kaip šlovingą praeitį garbiname… Ant kiekvieno dešrigalio galo matai “Tarybinė", ant marškinėlių - CCCP ženklą - ir visi išsišiepę vaikšto. Tai gal, kaip ir siūliau, "Trečiojo reicho" marškinėlius padarome? Juk Hitleris mažiau žmonių savo įsakymu užmušė, kodėl jo nepagerbiame?
Žinoma, aš tik pokštauju. Tačiau grįšiu prie “šlapios” dešros temos. Štai ateina į parduotuvę buvęs tremtinys ir nuolankiai prašo 300 gramų “Tarybinės” dešros. Ar ne gėda, ponai? Jam jau tas žodis “tarybinė” gerklėje springsta, o jis priverstas jį kartoti vos ne kasdien.
Pamąstykite, ką ir ant ko rašote, o jei trūksta pavadinimams minčių, pasidomėkite Lietuvos istorija nuo pagonybės laikų.
Geriau šlovintume savo praeitį, o ne svetimos okupacinės tarybinės valstybės. Dar karta pasakysiu - GĖDA!!!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
