Šiais laikais automobilio nebegalėtume pavadinti prabangos preke, bene kiekviena šeima turi bent po vieną (pabrėžiu - bent). Tačiau sparčiai kylant kuro kainoms, o atlyginimams kukliai stovint vietoje, vis daugiau žmonių pradeda suprasti, kad beveik penki litai už litrą benzino – tai jau yra daug. Tada iškyla dilema – ką daryti?
Mažinti savo kasdien nuvažiuojamo maršruto ilgį ir važiuoti tik į būtiniausias vietas? Įmanomas variantas, bet ne visada pavyksta tai padaryti. Važiuoti maršrutiniu mikroautobusu? Gal ir nebloga idėja, tačiau jeigu teks per dieną apsilankyti bent keliose skirtingose miesto vietose, kurias skiria keliolika kilometrų, tai gali atsieiti gan brangiai – visgi vienas važiavimas kainuoja apie tris litus.
O gal naudotis autobusais ar troleibusais? Vien išgirdę tokį pasiūlymą, dauguma suraukia nosį. Viešuoju transportu važinėja tik studentai, pensininkai, bedarbiai ir mažai uždirbantys – pasakys ne vienas. O kur dar viešojo transporto lėtumas? O kaip tas nemalonus jausmas, kai prie tavęs savo sėdimąją padeda ne itin skaniai kvepiantis bendrakeleivis?
Taip... Duotieji variantai ne itin vilioja, o kartais net priverčia taikytis su beprotiškomis kuro kainomis. Tačiau yra dar viena alternatyva – pavadinkime ją „važiuok ne vienas“. Rytais stovint transporto kamščiuose verta apsidairyti - vaizdas iš tikrųjų labai stebina. Beveik kiekviename automobilyje matome sėdint tik vairuotoją – jokių keleivių. Štai iš kur visi tie kamščiai, tiek daug į orą išmetamo anglies dioksido, didžiulės sumos išleidžiamos degalams... Visa tai galima nesunkiai pakeisti – tereikia į savo automobilį priimti keletą keleivių. Tai gali būti netoliese gyvenantys bendradarbiai, geraširdžiai kaimynai ar giminaičiai.
Mąstykime ekonomiškai – sumą, kurią išleidžiate važiuodamas vienas, tokiu būdu galite pasidalinti dar su kokiais trimis žmonėmis. Aišku, dėl to iš anksto reikia susitarti su bendrakeleiviais ir nuspręsti, ar „metatės ant kuro“, ar kas kažkiek laiko keičiasi vežantysis asmuo. Šitaip piniginiai kaštai išleidžiami degalams ženkliai sumažės.
Tačiau tai ne vienintelis pliusas – važiuoti su draugija paprastai būna daug linksmiau. Na ir paskutinis argumentas važinėjimo kartu naudai parodyti – toks keliavimo būdas yra priimtas aukštos kultūros šalyse. Ten yra įprasta vien jau iš draugiškumo ir mandagumo pasiūlyti kaimynui (ar kažkam kitam) važiuoti vienu automobiliu, taip taupant pinigus ir saugant gamtą.
Taigi, šiandieninės tendencijos rodo, kad kuro kainos nesiruošia nustoti kilti (matyt, jos nori pasiekti dangų!). Todėl pats laikas ieškoti būdu, kuriais galėtume neploninti mūsų piniginių. Tereikia daugiau elementaraus supratingumo ir nepasididžiavimo į savo tvirtovę (juk dauguma savininkų savo automobilį įsivaizduoja būtent taip) įsileisti bendrakeleivius.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
