Gyvename ypatingu laiku − kai atsiskleidžia mūsų tarpusavio priklausomybė. Kasdien vis akivaizdesnis visą žmoniją saistantis globalus ryšys − virtualioje erdvėje, moksle, versle, švietime, tarpusavio santykiuose ir t.t. Visos mūsų gyvenimo sritys susietos, be to, mūsų gerovė ar nesėkmės priklauso nuo kitų žmonių, tautų, valstybių. Šiandien kiekvieno žmogaus asmeninė gerovė priklauso nuo visuotinės gerovės.
Esame it vienas organizmas, kurio skirtingi organai, dalys turėtų darniai funkcionuoti. Deja... Žmonija veši tarsi vėžinė ląstelė gamtos organizme. Vadovaudamiesi senaisiais savanaudiškais principais – „Kad gerai būtų man, mano artimiesiems, daugų daugiausia tautai“, sukeliame daugybę nūnai mus kamuojančių problemų šeimoje, darbe, visuomenėje, valstybėje...
Ir nors šių problemų (bedarbystė, bankrotai, teisingumo nebuvimas, korupcija, savižudybės, agresija, prievarta, skyrybos ir t.t.) spektras itin platus, jų visų priežastis viena − neteisingas mūsų tarpusavio ryšys, kai kiekvienas žiūri tik savęs, tik į save. Tačiau gamta neleis žmonijai toliau savivaliauti ir mums, kaip integralioms jos dalims, teks sugrįžti į pusiausvyrą su mus supančia aplinka, kaip tai vyksta su kitomis darniai funkcionuojančiomis gamtos sistemomis.
Jau nebepavyks gyventi kaip gyvenus, mat pasaulis tampa globalus, todėl visus sunkumus − ar tai būtų asmeninės buitinės problemos, ar pasaulinės krizės, teks traktuoti užsidėjus „globalius akinius“, pakeitus požiūrį, siekiamos naudos vektorių – nuo savęs prie kitų.
Mums teks susivienyti, įsiklausyti vieniems į kitus ir visas problemas spręsti kitaip − kartu, prie bendro apskrito stalo, kaip vienoje normalioje šeimoje, kur kiekvienas svarbus, reikalingas ir išgirstas, kur į kiekvieno poreikius atsižvelgiama įvertinus bendrą visų kitų šeimos narių situaciją.
Ir toks kardinalus sąmoningumo pokytis ne tik kad yra įmanomas − jis gyvybiškai būtinas, norint išlikti ir kažką palikti po savęs ateinančioms kartoms. Pasitelkę visuomenės nuomonę, žiniasklaidą, mes labai greitai ir neskausmingai atgyvenusį naudos vektorių „aš“ pakeisime į „mes“. Susėskime ir kalbėkime, veikime išvien, nes globaliame pasaulyje niekas pats vienas laimingas nebus...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
