Užsienietiškų vardų rašymas „originalo“ kalba

dėl to autorius ir siūlo įvesti tvarką

Iš didelio rašto išėjo už krašto! Kokia kalba parašytos pavardės ir vietovardžiai, sunku suprasti. Vieni rašo vienaip, kiti - kitaip. Durnynas ir tiek.

pritariu autoriui

nelietuviškame žemėlapyje nerasi nė Lenkijos nė Vokietijos, taip, kad čia ne prie ko. O bendrai paėmus jei vietovardis koks nors nežymus galima pasinaudoti tuo pačiu principu: rašomas lietuviškomis raidėmis pagal tarimą (ir pridedant galūnę, kad būtų galima linksniuoti), o skliausteliuose (pirmą kartą minint tekste) jo užrašymas orginalo ar/ir anglų kalba)

O kaip su miestu pavadinimais? duosiu 10lt tam, kuris sugebes nelietuviskame zemelapyje surasti pvz Pekina ar Stambula ;)
Na, nesiseka? Pasirodo, kad tokie miestai neegzistuoja. Isdarkyta Istanbul'o pavadinima turkas gal ir suprastu, bet va kokio Pekino greiciausiai joks kinas nesugebetu rasti ;)

autorius šaunuolis, o kalbos komisija veltui duoną valgo (ir iš mūsų pinigų) - išvaikyti juos...
Jei mes patys negerbsime savo kalbos (rašto), "marsiečiai už mus to nepadarys"...

kokia prasme labancus mokyti rastingumo, jeigu delfyje siandien rasoma apie tai, jog ju vaikai berasciai, net disertacijas raso su klaidom, o jau emigrantu vaikai tai isvis jau nauja kalba ciulba

Teisingiausias variantas būtų tekste pagal linksnį rašyti taip kaip TARIASI, po to skliausteliuose pridėti (jei leidžia galimybės) originalią rašybą lotyniškomis raidėmis su tos tautybės vartojamomis papildomomis raidėmis. Jei originalus yra nelotyniško pagrindo raidynas - tada pridėti šalia lotyniškų raidžių ir originalų variantą).

Na, na... FSB jau visai nuskurdo - savo agentūros net lietuviškomis klaviatūromis nesugeba aprūpinti.

Pritariu, kad raidžių Q,W ir X rašyba nesprendžia problemos iš esmės, nes kitose kalbose yra pakankamai kitų rašmenų, todėl jų vartojimas tiesiog veda prie sąmoningo originalios pavardės rašybos iškraipymo.

Kas dėl Japonijos, tai autorius suklydo, perfrazuosiu: manau nereikia aiškinti, kad Japonijoje lotyniška ir japoniška (iš esmės kiniška) vardu transkripcijos vartojamos maždaug 50:50 santykiu, taigi jokio nusikaltimo parašyti Asunari Kobyiashi nebus, nes bet kuris japonas tai perskairtys ir jam neatrodys cia nieko keisto.

Nu ir varo cia visi. Ligtai vien lenkai butu siam pasauli, tai tada rasykime vardus ir pavardes kinietiskai japoniskai arabiskai gruziniskai korejietiskai irkt kalbot tada viska perskaitysim taisyklingai. Siaip rusu lietuvoje daugiau negu lenku, bet jie tos problemos nekelia, nors ju alfabetas labiau skiriasi.
P.S. atsiprasau neturiu lietuvisko alfabeto

raštas tai viso labo garsų užrašymas. Jei pas mus priimta fonetinė rašyba tai reik jos ir laikytis (tai yra perrašyti užsienietiškus vardus pagal tarimą), aišku skliausteliuose galima pateikti ir originalo rašybą arba jei reikia ir/ar anglišką transkripciją). Visokie kitokie pasiūlymai yra tik betvarkė... Keista, kad lietuvių kalbos komisijai tas "nedašyla".

pritariu visikai

Bravo.

Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais rašmenimis.

Acakimas Lenkijai dėl paklausymo dėl galimybės lietuviškuose pasuose lenkais laikančių save žmonių pavardes ir vardus rašyti lenkiškomis raidėmis:

Tai bus įmanoma, kai bus sujungti į vieną bendrą raidyną du raidynai - lietuviškas ir lenkiškas.

Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:
Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž.

Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.

Sudėjus į vieną - gautųsi tokia lietuviškai lenkiška abėcėlė iš 42 raidžių:

a, ą (lietuviška), ą (lenkiška), b, c, č, ć, d, e, ę (lietuviška), ę (lenkiška), ė, f, g, h, i, į, y, j, k, l, ł, m, n, ń, o, ó, p, r, s, š, ś, t, u, ų, ū, v, w, z, ž, ź, ż.

Tik liks problema - kaip sureaguoti, skaitant lietuvišką tekstą, į raidžių junginį SZ, CZ ir panašiai. Skaityti "sėzė", "cėzė"?
Kaip skaityti raidę W? Kaip dvi V raides - tipo "vėvė"?
Jeigu tekste bus parašyta vengriškas vardas "Tomasz Szarka" - jį skaityti vengriškai "Tomas Sarka" ar lenkiškai "Tomaš Šarka"? Kaip tekste perspėti skaitytoją, kad nesuklystų?

Rasykim originalo kalba ir vietoj "Hiroyoshi Ninomiya" be paaiskinimu gausime "博義二宮", ka perskaityt sugebetu tikrai ne kiekvienas lietuvis

labai pritariu autoriui. Vardai turi būti transkribuojami pagal lietuvių kalbos tarimą ir pritaikomi linksniavimui, nes skirtingai nei kai kurios kitos kalbos, mes daiktavardžius linksniuojame:) Pirmą karta minint reikalinga pavardė originalo kalba skliausteliuose.

o kaip suprasi, apie ką kalbama, jei nelinksniuosi? Lietuvių kalboje juk linksiuojama galūnių, o ne prielinksnių pagalba.

Ne, tik taip - pirmą kartą sklaustuose originalas, o toliau - pagal tarimą ir galūnė pagal atitinkamą linksnį.

artimiausias angliškam "w" ir lenkiškam "kietajam" "l" lietuviškas garsas yra "u", o ne "v".

esu sena, nemoku anglų kalbos, tad pavardžių neperskaitau. Anksčiau dar skaitydavau, bet kai perskaičiau Majoras, o buvo rašoma apie Meidžorą, nustojau pavardes skaityti. Esmę pagaunu ir gana. Bet tai senų žmonių diskriminacija. Jeigu nemoku angliškai, tai ir pavardės perskaityti negaliu. Tarybiniais laikais rašydavo ir lietuviškai ir originalo kalba, tik dabar visi labai gudrūs, tai mes, seniai ir perskaityti negalime.