Norvegijos lietuviams skirtame puslapyje radau tokį, mane kiek sugluminusį skelbimą: „Reikalinga auklė 3 metukų mergytei. Ji labai savarankiška, viską kalba ir viską supranta. Valgyt nereiks daryt, tiesiog kasdien pabūti su ja 6-7 val. Mokėsiu 2000 kronų, nes darbas tikrai labai lengvas. Galiu pasiūlyti atskirą kambarį gyventi, jei labai reikia“. Viskas skamba gal ir neblogai, tačiau labiausiai verčia susimąstyti keturi žodžiai (darbas tikrai labai lengvas), kuriuose užkoduotas vis dar mūsų visuomenėje gajus tėvų požiūris į vaiką, jo ugdymą, vaikystę.
Žinoma, jau kai kurie iš Jūsų imate bambėti: „rado prie ko prisikabinti. Koks dar požiūris. Čia gi paprastas skelbimas ir tiek“. Jei imate piktintis, norėčiau Jus pertraukti ir pateikti keletą argumentų, kurie, nuoširdžiai tikiuosi, Jus privers susimąstyti ir suvokti, kad vaiko ugdymas yra vienas sudėtingiausių ir labai atsakingų darbų, o patirtis, kurią įgyja vaikas dar ankstyvoje vaikystėje, yra itin reikšminga tolimesniam jo vystymuisi.
Panagrinėjus straipsnio turinį, galima teigti, kad pirmuoju sakiniu pristatomas siūlomas darbas. Antrasis sakinys teikia informacijos apie patį vaiką – sužinome, kad mergaitė yra labai savarankiška ir gebanti komunikuoti. Žinoma, galėtume kabinėtis ir retoriškai paklausti: „O kam šiai mergaitei reikalingas suaugęs žmogus, jei ji tokia labai savarankiška ir viską kalba bei supranta?“ Tačiau į šį klausimą galime ir neatsakyti, o bandyti pateisinti tėvelius, kurie taip tik nori pristatyti savo dukrelę iš pačios geriausios pusės ir kuo greičiau surasti mergaitei auklę.
Toliau auklė „viliojama“ tuo, jog jai nereikės gaminti maisto ir priduriama, kad tiesiog reikės kasdien pabūti su mergaite. Visai neblogas darbo pasiūlymas be jokių specialių reikalavimų auklei, kuriai tereikės pabūti su vaiku, vadinasi, tiesiog prižiūrėti, kad neapverstų aukštyn kojom namų, pavalgydinti, padėti nueiti į tualetą ir pan.
Elementari vaiko priežiūra ir tiek. Jokių reikalavimų nekeliama, todėl siūlomas nedidelis atlyginimas – 2000 kronų (apie 840 litų) uždarbis, kuris, palyginus su Norvegijos darbo rinka ir pragyvenimo lygiu, yra kiek absurdiškas. Teigiama, jog su vaiku reikės būti kasdien. Jei turima omenyje 30 mėnesio dienų, tuomet per dieną galima užsidirbti apie 66 kronas (28 litus), 9-11 kronų (apie 4-5 litus) per valandą. Žinant, jog Lietuvoje pasitaiko atvejų, kad per valandą auklei mokami ir 5 ar 6 litai, Norvegijoje dirbti aukle šioje šeimoje tikrai neapsimoka, nebent pasinaudotumėte siūlymu gauti atskirą nemoką kambarį gyvenimui. Įdomu, ar už tokias kronas tėveliams pavyko susirasti vaiką mylinčią, rūpestingą auklę?
Bet pamirškime tuos pinigus. Auklės sugebėjimai juk nebūtinai skaičiuojami gaunamo atlygio atžvilgiu. Didžiausia problema iškyla, kai skelbime nurodžius atlyginimo kainą, pasiteisinama: „nes darbas tikrai labai lengvas“. Susidūrus su tokiu tėvelių požiūriu, visada norisi pasibelsti į jų širdis ir paklausti, kodėl jie galvoja, kad auginti vaiką yra labai lengvas darbas bei pareikšti, kad vaikystė kiekvieno žmogaus gyvenime palieka gilų pėdsaką, todėl vaiko ugdymui būtina skirti pakankamai dėmesio dar ankstyvoje vaikystėje, o į vaiko ugdymo procesą žvelgti kaip į sudėtingą ir reikšmingą procesą, kuris suteikia galimybę mokytis, kartu augti ir tobulėti tiek vaikui, tiek jo tėveliams ar jį prižiūrintiems asmenims.
Gaila, jog kartais vis dar mąstoma, kad kol vaikas nemoka kalbėti, jis nieko nesupranta, todėl su juo ir kalbėtis nereikia, ir keiktis jam girdint galima, ir rūkyti jam matant tikrai nėra jokia nuodėmė. Graudu, kai teigiama, jog auginant vaiką užtenka jį tiesiog prižiūrėti, pamaitinti, aprengti, leisti jam sau ramiai vienam žaisti, būtina pabarti, kai reikia, pliaukštelti per užpakalį, jei elgiasi ne taip.
Liūdna, kai vaikui priėjus prie mamos ar tėvelio ir pareikalavus dėmesio su pykčiu, o kartais ir neapykanta išrėžiama į akis: „Ko lendi? Nematai, kad valgau“. Suprantama, kad kartais tėvai būna pavargę, bet kai su vaikais šitaip elgiamasi per dažnai, tuomet tokių ir panašių poelgių pateisinti tikrai negalima.
Žinoma, yra įvairių šeimų ir kiekvienos iš jų požiūris į vaikus ir jų ugdymą yra skirtingas. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje tėveliai vis daugiau dėmesio ima skirti vaikams ir vaikystei - reikšmingam žmogaus amžiaus tarpsniui. Mamos ir tėčiai turi vis daugiau galimybių dalintis patirtimi, vaikų ugdymo subtilybėmis įvairiose interneto svetainėse.
Galima rinktis įvairius tėvams skirtus žurnalus bei knygas. Visa tai yra tikrai reikšminga pagalba tėveliams, kurie, domėdamiesi vaikų ugdymo naujovėmis, suvokia, kad vaikų ugdymas - ne vien elementari jų priežiūra, o labai sudėtinga pamoka, kurią išmokti galima nuolat kartu su vaikais augant ir tobulėjant, su jais kartu žaidžiant, piešiant, leidžiant laisvalaikį, skiriant jiems pakankamai dėmesio, šilumos, meilės, šypsenų...
