Tokius straipsnius perskaitęs pastebiu, kad taip nieko konkrečiai ir nepasako nei ten pasisakantys dietologai (dažniausiai viena ir ta pati dietologė), nei kažkas kitas. Labiausiai paskui patinka skaityti žmonių komentarus, kuriuose garsiausiai rėkiama, kad be mėsos jie negali gyventi, kad mėsa būtina ir panašiai. Tik vienas kitas komentaras atsiranda kuriuo bandoma prieštarauti, kad mėsa yra būtina ir panašiai.

Perskaitęs vieną straipsnį, nutariau, kad reikia parašyti kokį straipsnį šia tema. Verta paminėti, kad aš pats nesu vegetaras, bet tai pat nesu iš tų, kurie teigia, kad mėsa yra būtina, reikalinga. Tad pradedame.

Vegetarizmas – kas tai?

Pradėkime nuo tos sąvokos, kas yra tas vegetarizmas. Jei vienu žodžiu tai vegetarizmas – daržovizmas. Na, o jei tiksliau, tai vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kurioje atsisakoma bet kokios mėsos – įskaitant paukštieną, žuvį, vėžiagyvius, o tai pat šalutinių skerdimo produktų (pavyzdžiui, želatinos, kuri dažniausiai gaminama iš kanopų).

Egzistuoja ne viena vegetarinės mitybos forma – kai kurie nevalgo mėsos, bet valgo kiaušinius, pieno produktus (Lacto – ovo vegetarai), kiti nevartoja ir kiaušinių, bet vartoja pieno produktus (Lacto vegetarai), o kai kurie išvis atsisako bet kokių gyvulinės kilmės produktų ir jie vadinami veganais. Tokios dažniausiai sutinkamos vegetarinės mitybos formos.

Vegetarizmo priežastys

Kai išsiaiškinome, kas yra tas vegetarizmas ir tuo pačiu kas yra vegetaras (kas nesuprato, tai  vegetaras – žmogus praktikuojantis vegetarizmą). Toliau keliaujame prie priežasčių.

Priežasčių, kodėl žmonės tampa vegetarais, yra gana daug. Štai kelios iš jų: etinės priežastys – tokie vegetarai nepateisina gyvūnų naudojimo žmogaus reikmėmis, šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, žiaurių gyvūnų auginimo sąlygų ir panašiai. Kiti tampa jais dėl religinių priežasčių. Dar kiti dėl ekologinių, sveikatos, ekonominių ir kitų priežasčių. Vėliau jas apžvelgsiu plačiau.

Kaip matome – vegetaru tampama dėl įvairių priežasčių. Toliau judame prie to, kodėl vegetarinė mityba yra gerai. Rašydamas, kodėl tai yra gerai, labiausiai remsiuosi ne kokiais subjektyviais pasvarstymais, ar skaitiniais bulvarinėje spaudoje, bet tokiais šaltiniais kaip ADA (Amerikos dietologų asociacija), JTO (Jungtinių tautų organizacija – angliškai UN) ir panašiai.

Vegetarinė mityba ir sveikata

Dažnai sakoma, kad vegetarai yra silpni, neturi jėgų, jiems nuolat trūksta įvairių medžiagų ir tik ne vegetarinė mityba leidžia maitintis pilnavertiškai, sveikai. Deja, tai nėra tiesa.

Pasak Amerikos dietologų asociacijos ir Kanados dietologų asociacijos – subalansuota vegetarinė mityba yra sveika ir tinkama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, raidos stadijos. Ir šnekėjimai apie klimatines juostas man asmeniškai kelią šypseną, nes apie kokią klimatinę juostą mes galime šnekėti, kai darbe sėdime ~20-22 laipsnių temperatūros patalpoje, kai važiuojame namo sėdime automobilyje, kuriame temperatūra irgi palaikoma daugiau mažiau tokia pati, o grįžę namo mes vėlgi sėdime patalpoje, kurioje temperatūra ir nelabai kuo skiriasi nuo anksčiau minėtų terpių.

Vegetarizmas ir ekologija

Taip, taip – tas skambus žodelis „ekologija“. Vegetarais tampama ir dėl jos, nors daugeliui ta ekologija praktiškai nerūpi išvis. Taigi, kodėl tampama vegetarais dėl ekologinių priežasčių? Priežastys yra gana paprastos – gyvulininkystės pramonė daro didelę įtaką visai žemės ekologijai, nes gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, negu visa transporto pramonė. Tam pačiam pranešime yra minima, kad gyvulininkystės pramonė didžiausias vandens taršos šaltinis, ir didžiausia vandens naudotoja, gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis.

Išvados

Vegetarinė mityba yra žmogaus pasirinkimas. Tokie straipsniai, kalbantys apie tai, kad vegetaru būti galima/negalima, dažniausiai remiasi pavienių žmonių nuomonėmis, patirtimis. Iš esmės – turime pasirinkti patys – būti vegetarais ar ne, o kaip jau minėjau – kažkokie aiškinimai pagal klimatinę zoną ir mitybą kelią šypseną, nes daugeliu atveju gyvename klimatinėje zonoje, kuri vadinasi 18-25 laipsniai Celsijaus.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!