Vaikų auklėjimui vis dažniau pasirenkama beržinė košė - ar verta?

Verta verta, Šlykštu žiūrėt man į šiuolaikinius vaikus, na, pati nesneiai esu pilnametė, bet prisimenu ir savo kiemo vaikus,draugus ir t.t. nepamenu nė vieno tokio bjauraus, kokie dabar bėgioja, nė vienas nesispjaudė, nesikeikė, na, vieną kitą vandens baliona pro balkoną ant žmonių išmesdavo ( poto geros pylos gaudavo) ir t.t. Pavyzdžui, darželyje nusikeikdavo - gaudavo per subinę. Išmokė vienas draugas mane vidurinį pirštą rodyti, būdama maža, parodžiau mamai, pasakė, kad taip yra negražu daryti, ir supratau. būčiau toliau taip besielgus, būčiau beržinės košės gavus ir galiausiai išmokčiau pamoką. Nematau tame nieko blogo, tik aišku, kai čia būna, rašo, kad ten vaikui smegenų sutrenkimas, ar dar kas nors, na, iki tokio lygio tai gal nereikia. Beržinė košė - visada gerai. Nebuvo taip, kad gaučiau jos be reikalo, o dabar, kai esu išaugęs normalus žmogus su reikiama tolerancija ir panašiai, savo beržines košes prisimenu su džiaugsmu ir juokiuosi, kai suprantu už ką jos būdavo, bet jei to nebūtų buvę, tai turbūt būčiau panaši į tuos, kurie bėgioja, keikiasi ir mėto kiaušinius į senas moteris bei siuntinėja kas antrą sutiktą žmogų... Na ggal ir nebūčiau, mano vaikystės laikais tokiu baisiu vaikų būti net nebuvo mados..

beja, dazniausiai tevam duodant berzines koses skauda sirdi daug labiau nei vaikams uzpalali. juk tevai bet ka del vaiku padarytu

turime kaimynus, artimai su jais bendraujame, tačiau mūsų malonų ir linksmą bendravimą kartais labai sugadina jų 2,5 metų vaikis - jis mušasi, skriaudžia visus vaikus, kurie tik pasimaišo jo kelyje, ne kartą kliuvo mūsų vaikui, kuriam 3,5 !!! tačiau noriu pasakyti, kad šeima, kurioje auga mažas parazitas(švelnesnis žodis netinka) yra darni, jie nesibara patys ir niekada nėra sudavę ar pakėlę balso ant savo mylimiausio sūnelio, iš kur ta vaiko agresija??? net kai tas vaikas buvo atvestas į darželį, mama iškart perspėjo auklėtoją - turim bėdą, mes mušamės...- ir vaikas netruko pademonstruoti "sugebėjimų", tai jūs man atsakykit, kaip elgtis su tokiu vaiku? su bendraujama tik gražiuoju, bet jis tiesiog monstras, dėl kurio mes pradėjome riboti bendravimą su šia šeima.

jei vaikai musimus is vaikystes prisimena blogom spalvom, vadinasi tai buvo ne auklejimas o smurtas pries vaikus! tai rodo kad tai tik tevu kalte. esu gavus gal tris kartus dirzo vaikysteje, ir tikrai tai padejo, nes pamenu kad darydavom isdaigas ir blogus dalykus tiesiog del paerzinimo tevu ir smagumo. negi nebuvot vaikai arba ju neturite ? niekas dirzo negriebia kai gali issiaiskinti su vaiku graziuoju.

dabartinė situacija yra tikrai nepakenčiama ir baisi.
darželyje auklėtoją pasiuntė ..... - tėvai papasakojo draugams, visi pasijuokė. vaikui faina ir smagu,geras pokštas, pasikartosiu. nesakau,kad už tai mušt vaiką reikia, bet juk galima kažkaip pasikalbėt.jei jau prisigimdė vaikų, tai gal tegu ir moko, kaip reikia elgtis.
paaugliai - viena pažįstama kalbėjo su mama ir ji papasakojo, kaip jos 15metė dukra, grįžusi iš diskotekos pusę nakties vėmė,apsikabinus tūliką. NU KAS PER??? kas čia dabar darosi su tuo auklėjimu?? kur mamų pasikalbėjimai ir bandymai sudomint vaikus kažkuo doru, kur dingo būreliai??kodėl tiek mažai padorių paauglių? na tikrai, išeikit į gedimino prospektą, maždaug tada,kai baigiasi pamokos. KAS TEN DAROSI????
ir dabar pagalvoju, juk kartais ir tėvams reiktų gerai košės įkrėst, už tai,kad visiškai nesidomi, nei kur jų vaikai, nei su kuo...

tai ne smurtas ir ne mušimas, o auklėjimas. Reikia skirti šiuos du dalykus. Gavusio beržinės košės į ligoninę niekada neatveš, nes tėvas ar motina auklėdami jos išrašys saikingai. O degradai alkoholikai narkomanai tėvai, be saiko atidaužantys savo vaikus už bet kokį prasižengimą - va čia tai smurtas, ir jo beržine koše tikrai nepavadinsi. Ir žinoma, košė - tik viena iš daugelio grandelių vaiko auklėjimo sistemoje, vien ja kaip prevencine priemone naudotis negalima.

Ugdymas grindžiamas griežtumo ir meilės. Bet kokia bausmė turi būti suvokiama vaikui kaip meilės išraiška. Jį mylime, ir linkime gėrio. (M.Pulen Buffalo universiteto psichologas "Psychological Science"): - "asmenybės įtakos didžiausią dalį sudaro mokymas ir pavyzdys, kuris priešais jo akis vystymosi metu" Mūsų tikslas yra sukurti tinkamą aplinką. Norėdami tai padaryti, visų pirma, būtina šviesti visuomenę, kurioje pagrindinės vertybės - geranoriškumas, tarpusavio pagalba ir meilė. Neįmanoma augti įpykusių, negerbiančių vieni kitus žmonių aplinkoje ir tokiu atveju užaugti doru žmogumi.

Db vaikai turi daugiau teisiu nei tevai, tevai dar turi pareigas, kuriu vaikai gali atsisakyti, vaikai gali pasiusti kur nori ir Ka nori, tevai uz tai privales atsakyt. Tevai neturi teises aulketi vaiko savo nuoziura... nes valstybe nusprende kad vaikai turi patys aukletis... gavau as tos koses tiek kiek nusipelniau ir nesiskundziu, bent gerbt ismokau vyresnius

Gavau vaikystej berzines koses ir nesnekekit kad "pasichologiskai suluosino visam gyvenimui" Juokinga. Esu sekmingas, mylintis zmones , darba ir ,siaip gyvenima, zmogus. Ka cia tie 'naujieji aukletojai" plepa. nesamone. Skirkit smurta nuo dirziuko ar rykstes drykstelejimo. Net kate savo kaciukus letena patramdo kai pastarieji pjaunasi ar vista visciukui snapu kerta kai nepasidalina lesalo.

verta,su meile ir saiku,"berzine kose"per kuna,gydo siela...:)

Ismintingi duoda berzines koses tik tada kai reikia. Nes tai geriausias budas ismokyti kas yra bausem, kai daroma ne tai kas buvo prasoma.

O vat cia kazkas klause apie gyvunus, kad zino kuris gyvunas "skriaudzia savo vaikus. As atsakysiu, VILKAI, MESKOS, LAPES ir begales kitu. Esu girininko dukte ir visa savo laisva laika praleidziu su tete miske stebedama jos gyventojus. patikekit, vilke taip susypina savo vilkiuka jei is neapdairiai ar neatsargiai pasielgia, kad graudu pasidaro. meska meskiukui su tetena pliaukstelna. Turiu simtus pavyzdziu, kaip gyvunai suteikdami trumpalaiki skausma mazyliams, apsaugoja nuo ateityje daromu kalidu, del kuriu gali buti paaukota gyvybe. Nesakau, kad zmones turi buti gyvuliai ir skriausti maziukus savo. Taciau vietoje ir laiku atsiradusi berzine vytele buna panaudojama viena karta, o kitas kartas pakanka tik ja parodyti.

P.S. augau taip vadinamoje inteligentiskoje seimooje - mano motina mokytoja. Finalas toks, kad dabar visiskai nebendraujam - susidejo gausybe jos man pridarytu nuoskaudu.

"Beržinė košė" nėra labai gerai, geriau kai apsieinama be jos, bet blogo irgi ji tikrai nepadaro, kai reikalingu momentu panaudojama.Viskas priklauso nuo tėvų, jeigu tėvai pakankamai išmintingai auklėja nuo pat kūdikystės, tai "beržinės košės" ir neprireikia, svarbiausia, kad dar labai mažas vaikas pajustu, kad yra dalykų, kurių tiesiog negalima ir nereikia pasiduot vaiko "koncertams", manipuliacijai ir t.t...o dažniausiai taip ir atsitinka tėvai praranda kantrybė ir , kad vaikas nusiramintu nusileidžia taip vaikui parodydami, kad jo viršus. Tuomet kiekviena kart vaikas vis ryžtingiau sieks, kad jo noras būt igyvendintas, o tėvams vis bus sudėtingiau ir dažniausiai taip išsivysto vaiko isterija iki begalybės ir tuomet, kai tėvai auklėjime padaro tiek daug klaidų, kad vaikas mėlynuoja iš isterijos, galbūt, tik "beržinė košė" ir gli padėt, gal geriau, nei vaikui leist dasiisterikuot iki šoko ir t.t...Aš nesu šalininkė "beržinės košės", ir žinu, kad ne viskas taip paprasta...

Vaikai neturi ožių – tai viena svarbiausių gyvenimo su vaikais aksiomų.

Ką daryti?
1 Nenorėkite, kad vaikas visuomet priimtų suaugusiojo NE.
2 Pasistenkite įsakinėjimus ir paliepimus pakeisti į kvietimą bendradarbiauti.
3 Nenorėkite, kad vaikas Jums visuomet besąlygiškai paklustų.
4 Pakančiai išgyvenkite vaiko nepasitenkinimą, kai jis neįgyvendina savo tikslų ir nepatenkina savo poreikių.
5 Niekada nemuškite vaiko, stenkitės nerėkti ant jo – priešingu atveju mokysite vaiką fiziškai ir psichologiškai smurtauti.
6 Auklėdami vaiką daugiausia dėmesio skirkite savo tinkamam elgesiui demonstruoti, o gražius žodžius pasilikite tik pastiprinimui.


Levas Tolstojus rašė: „Tik tol auklėjimas atrodo sudėtingas ir sunkus, kol mes norime auklėti savo vaikus arba kitus žmones neauklėdami savęs.“

Viename interviu psichologas Michailas Litvakas rimtai juokavo: „Jei vaikai visuomet klausytų savo tėvų, mes su jumis dar ir dabar gyventume olose. Vaikai – tai pažanga, tai ateitis, pokyčiai.“

Pamąstykite sau tyliai: ką Jums reiškia vaiko NE? Yra suaugusiųjų, kuriems vaiko prieštaravimas tolygus jų karūnos numetimui visiems matant, jų autoriteto sumenkinimui, jų galios ir įtakos nuneigimui, nepagarba jiems. Tai suaugusieji, kurie nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų įpranta su jais kovoti. Toks suaugusiųjų elgesys skatina dar didesnį vaikų priešinimąsi, nes vaikai siekia laisvės ir teisės gyventi savo gyvenimą. Autoritarinis auklėjimas sukelia didelių konfliktų, vaikai su tėvais jau vaikystėje nebeturi bendrumų ir vieni nuo kitų tolsta.

Yra suaugusiųjų, kuriems vaikų NE suteikia kur kas daugiau informacijos apie pačius vaikus ir neišmuša jų iš pusiausvyros. Kai vaikas prieštarauja, vadinasi, jis mąsto kitaip – tai puiki galimybė paklausti vaiko, ko jis nori, kaip jis mąsto, kaip jam viskas atrodo. Tai puiki galimybė geriau pažinti savo vaiką. Kai vaikas sako NE, jis suteikia mums informacijos apie save. Ir tai labai svarbu kuriant bendradarbiavimu grįstus santykius. Nepratinkime vaikų prie nuolatinių kovos situacijų, nes labai greitai vaikai savo tikslus išmoks pasiekti tik jėga. Būtent toks yra „aš liepiu – tu vykdai“ elgesio pavyzdys.

Mūsų tikslas – parodyti vaikams, KAIP galime bendradarbiauti. Frazės „man reikia tavo pagalbos...“; „ką manai apie...?“; „kaip tau atrodo?“; „aš tau siūlau...“; „pasitarkime dėl...“ skatina bendradarbiauti. Ir jas reikia pradėti vartoti nuo pat pradžių, kai vaikai dar maži. Vaikai tik kalbėti kurį laiką nemoka, bet jie mąsto ir supranta mus. Naujausi tyrimai parodė, kad pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje mažyliai geba įvertinti, ar su jais pasielgė teisingai, ar neteisingai. Vaikai yra protingesni, nei mums, suaugusiesiems, atrodo. Todėl nuo pat pirmųjų vaiko gyvenimo dienų reikia juos laikyti lygiaverčiais žmonėmis, tik dar labai labai priklausomais nuo mūsų. Mūsų atsakomybė pirmaisiais vaikų gyvenimo metais – didžiulė.

Vaikai, kurie besąlygiškai paklūsta savo tėvams, mokosi paklusti visiems suaugusiesiems. Gyvendami su vaikais turime padėti jiems išmokti savarankiškai mąstyti, nes tai ugdo ir savarankiškumą, ir atsakomybę. Kai vaikas nesutinka su Jūsų nuomone, bandykite išsiaiškinti, ko norėtų konkrečioje situacijoje vaikas. Jei nėra rimtos priežasties sakyti vaikui NE, tebūnie taip, kaip vaikas nori. Kartais, norėdami patenkinti paprastus vaiko poreikius, turime įdėti pastangų. Ir tai yra gerai. Savo elgesiu parodysime vaikui, kad rūpinamės juo, kad esame pasiruošę tenkinti jo poreikius. Jei nemanipuliuojame grasinimais, bauginimais, bausmėmis, pataikavimu, vaikas taip pat nemanipuliuos mūsų geranoriškumu.

Prisiminkime paskutinį kartą, kai mes kažko norėjome ir negavome. Kaip tada jautėmės? Tikrai nemaloniai. Vaikai jaučiasi lygiai taip pat ir dar prasčiau: tai, kas mums yra smulkmena, vaikams yra didelė tragedija. Suaugusiojo nepasitenkinimas ir vaiko nepasitenkinimas gali turėti dvi skirtingas priežastis. Vaikai poreikius atideda tik trumpam laikui. Su metais stiprėja savikontrol