Sužinojau vieną sukrečiantį dalyką, kokia vis dėlto valstybė savo piliečiams yra negailestinga. Viena sunkiai gyvenanti šeima nukentėjo per avariją, kurios metu žuvo vaikas, nukentėjo ir motina. Pastaroji iš avarijos kaltininkės vargais negalais išsireikalavo sūnaus laidojimo išlaidų bei paminklo pastatymo, vaistų, kuriuos teko pirkti bei neturtinės žalos atlyginimo.
O kai ta pati moteris kreipėsi į seniūniją dėl pinigų, už kuriuos mokyklinio amžiaus dukra įsigytų kanceliarinių priemonių bei pasiteiravo dėl nemokamo maitinimo, sužinojo, kad į šeimos pajamas įtraukta ir ta pinigų suma, kurią avarijos kaltininkė nukentėjusiai šeimai sumokėjo! Tie pinigai jau seniai išleisti, nes per laidotuves teko skolintis, o kai avarijos kaltininkė pinigus sumokėjo, skolas šeima grąžino.
Bet vis tiek tie realybėje neegzistuojantys pinigai buvo palaikyti šeimos pajamomis, įtraukti į bendrą katilą. Vien dėl to vienam šeimos nariui tenkanti pinigų suma keliais litais viršijo nustatytą minimalią sumą (525 litus) ir vien dėl to mokyklinukė dukra negaus nei pašalpos kanceliarinėms prekėms, nei nemokamo maitinimo.
Dabar – kitas pavyzdys: dirbu įmonėje ir pagal darbo sutartį, ir pagal autorinę sutartį. Susirgau, kreipiausi į gydytoją, ji išrašė nedarbingumo lapelį. Kaip žinia, už pirmas dvi dienas moka darbdavys – tik už vėlesnį nedarbo laikotarpį „Sodra“.
Darbdavys man už tas dvi dienas sumokėjo tik nuo minimumo (toks yra mano pagrindinis atlyginimas). Nustebau, kodėl tik nuo minimumo, nes juk didžiulius mokesčius atskaičiuoja ir nuo algos, ir nuo autorinio atlyginimo. Pasirodo, toks yra vyriausybės nutarimas – skaičiuojant darbuotojo vidutinį atlyginimą autorinis atlyginimas „nė prie ko“! Neįtraukiamas jis į vidutinį atlyginimą.
Tai štai kokia „teisybė“! Kai mokesčius nuo darbuotojų nulupti – valstybė pirmoje gretoje stovi, o kai reikia varganą biuletenį sumokėti – kapeikas tesukrapšto. Gėda. Norisi kuo greičiau dingti iš tokios šalies.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
