Ryškios liemenės?
Gerbiamas ministro konsultantas turbūt nelabai supranta, kad dviratį minantis žmogus atlieka fizinį darbą ir dėl to prakaituoja. Kas gaunasi, kai prakaituojantį žmogų „įkiši“ į apvalkalą, kuris yra nelaidus orui?
Jis tiesiogine to žodžio prasme po truputį ima mirkti savo paties „sultyse“ (prakaite).
Dviratis, priešingai nei mašina, neturi nei oro kondicionavimo, nei kokios kitos sistemos, kuri leistų sumažinti temperatūrą. Tad dviratininkui labai pageidautina apranga, kuri gerai sugeria drėgmę (prakaitą) ir sugeba ją efektyviai garinti. Liemenė su šviesą atspindinčiais elementais tokiomis savybėmis, deja, nepasižymi. Plius, dieną matomumas yra pakankamai geras, kad žmogus su normaliu regėjimu iš pakankamai toli pamatytų dviratininką.
Tai pat S. Brundza minėjo, kad yra liemenių pasirinkimas. Deja, neteko girdėti, kad Lietuvoje būtų liemenių, kurios pasižymėtų geru ryškumu ir tenkintu du anksčiau minėtus reikalavimus: gerai sugertų ir gerai gerintų drėgmę (tokiomis savybėmis paprastai pasižymi tik specializuota dviratininko apranga).
Šviesos?
Dieną tos šviesos efekto neduos dėl to, kad jos nepasižymi dideliu šviesos srautu (matuojamo liumenais). Mano žiniomis, mašinos šviesų (priekyje) turimas liumenų kiekis siekia 400, tai ant dviračio retai kada sutiksi daugiau nei šimtą (dauguma atvejų - daug mažiau). Tad mažai liumenų turintis žibintas tiesiog nesimatys šviesiu paros metu.
O tie, kurie matytųsi (turintys daug liumenų) paprastai kainuoja ne vieną šimtą litų, o pasiūlymas nusipirkti šviesos diodų lemputes už 20 litų kelią šypseną - už tokią kainą tie šviesos diodai kažkiek švies tamsoje, o dienos metu vargu ar kas juos pastebės.
Iš tolo matomi tik su liemenėmis?
Manau, kad atskirai vertas dėmesio šis Stasio Brundzos pasakymas: „Jie tikrai iš tolo matomi, aš ir pats kartais sumaišau su kelių policininku ir iš karto stabdau automobilį. Tai čia ar gerai, ar blogai?“. Klausimas toks, ko jūs mažinate greitį jei pamanote, kad pamatėt policininką?
Peršasi mintis, kad viršyjate greitį ir siekdamas išvengti nuobaudos, nereikalingo dėmesio ar panašiai mažinate savo greitį iki leistino, o greitį viršyjantis vairuotojai tikrai dviratininkams saugumo ne tik, kad neprideda, bet ir kelia pavojų (kaip ir kitiems eismo dalyviams).
Šiuos įtarimus dar labiau sustiprina neseniai kai kuriuose naujienų portaluose paskelbta naujiena pavadinimu „Garsus automobilininkas Stasys Brundza kaltinamas sukėlęs avariją ir pabėgęs iš įvykio vietos“. Kitaip sakant, man atrodo įtartina, kai žmogus šneka apie eismo dalyvių (dviratininkų) saugumą ir tuo pat metu yra kaltinamas sukėlęs avariją ir dar pabėgo iš įvykio vietos.
Dviratininko ir pėsčiojo sumaišymas?
Dar už akių užkliuvo šis teiginys: „Dviratininką sumaišyti su pėsčiuoju yra labai nesunku...“.
Asmeniškai man nekyla minčių, kad gatve vaikščiotų pėstieji, plius pėsčiojo ir dviratininko greitis yra pakankamai skirtingas, tai pat ir aukštis ir kiti dalykai man nekelia minties, kad ten gali būti pėsčiasis. Koks skirtumas, ar pėstysis, ar dviratininkas? Gal pėsčią žmogų gatvėje galima nutrenkinėti, ar dar ką?
Saugumas?
Tai pat dėmesį patraukė šis teiginys: „Juk reikia viską daryti, kad dviratininkai jaustųsi saugūs. Juos apsaugotų šalmai, ryškios liemenės, įjungti žibintai.“ Pirmiausia noriu pastebėti, kad visas šias priemones, jei dviratininkas nuo to jausis saugesnis (saugumo jausmas - subjektyvi, nuo individo priklausanti būsena), gali naudoti ir dabar. Kažkokio vertimo jas naudoti privalomai nėra reikalo (nes man ir, manau, ne tik man, dieną įjungti žibintai, ryškios liemenės, saugumo jausmo nepadidins).
Norisi paminėti, kad valdžios institucijos, užuot pasistengusios ir pagerinusios infrastruktūrą (kurią gerbiamas konsultantas įvertino kaip labai blogą), ar įgyvendinusios dviratininkų bendrijos prašomus dalykus, bando įteigti tokias pataisas, kad dviratis taptų kuo brangesne, labiau suvaržyta transporto priemone, pridengdamas tai taip vadinamu dviratininkų saugumu.
Įdomu tai, kad pasaulyje nėra nė vienos šalies, kuri taikytų kažką bent jau panašaus. Suprantu, kad mūsų šalyje kaip visados nėra lėšų tai infrastruktūrai gerinti, o parodyti, kad dirbate - reikia, bet toks darbas skamba panašiai, kaip pasakymas: geras čia pilaites pasistatėm, galim dabar spręsti benamių problemas - pasakė vienas žmogus. Kitas pasakė - einam namo. Pirmasis atsakė - sutinku, labai geras argumentas.
Šalmai?
Pasiūlymas visiems privalomai naudoti šalmus - skamba gana drąsiai, bet pirma - tai primena prieš kelis metus svarstytus pasiūlymus, tarp kurių buvo ir privalomi šalmai. Pirmiausia, visi su tais šalmais nevažinės, o antra, už to tikrai galima įžvelgti tam tikros ekonominės naudos vaizdą, nes patogūs, normaliai atrodantys, komfortiški dviratininko šalmai kainuoja nemažus pinigus, o tie šalmai, kurių galima nusipirkti, pavyzdžiui, „Senukuose“ už 20 Lt, nebus nei patogūs, nei turės gerą ventiliaciją, o normalūs šalmai kainuoja bent jau nuo 80 litų.
Pabaigai
Net nežinau, ką čia dar pasakyti. Gana keistai žiūrisi, kai dviratininkų saugumą bando pagerinti žmogus, kuris pats turi padidintą interesą į automobilius ir geras klausimas, kiek šis žmogus yra nuvažiavęs kilometrų su dviračiu. Ir niekaip nesuprantu, kaip tas dviratininkas yra pastebimas Anglijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, o va pas mus jis yra kažkoks nepastebimas.
Gal teisingiau būtų sakyti ne tai, kad nepastebimas, bet nelaikomas visaverčiu eismo dalyviu? Nors neretai tas dviratininkas mieste važiuodamas tą patį atstumą, kaip automobilis, piko metu ne tik, kad neatsiliks, bet dar ir aplenks (jei neatsiras koks vairuotojas, kuris bestovėdamas kamštyje neužstatys kelio taip, kad joks dviratininkas ar net žmogus nepraeis tarp jo automobilio ir šaligatvio).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!