Taip drastiškai tokiame dideliame mieste keisdami keleivių laipinimo tvarką Vilniaus miesto viešojo transporto vadovai stipriai prašovė pro šalį.
Jie deklaravo, neva naujoji tvarka pagerins keleivių saugumą ir patogumą. Bet taip neatsitiko. Naujoji tvarka tik sukėlė dar daugiau nepatogumų, nes pro priekines duris žmonės sulipa per trigubai ilgesnį laiką nei įprastai. Taip pat reikia pabrėžti, kad vairuotojai taip yra įnikę į darbą žiūrėti, kad keleiviai būtinai įlipdami išsimuštų bilietą arba parodytų elektroninio bilieto kortelę, kad net pamiršta pro visas likusias duris išleisti norinčius išlipti keleivius. Ne kartą jau teko su tuo susidurti, kai keleiviams tekdavo vairuotojui priminti, kad juos išleistų.
Tie patys viešojo transporto vadovai taip pat deklaravo, kad naujoji tvarka dviem trečdaliais sumažins keleivių be bilieto skaičių. Šis jų lūkestis buvo tiek naivus, kad jie net nepagalvojo, kad keleiviai, rodydami elektroninio bilieto kortelę, gali ją rodyti ir nepapildytą, tačiau vis tiek bus įleisti į transporto priemonę. O kontrolieriai vis dar dirba, gaudydami išsiblaškiusius savo bilietus papildyti pamiršusius studentus.
Ši naujoji tvarka savo efektyvumu jau kelia juoką visiems keleiviams. Derėtų pridurti, kad dabartinė tvarka tiek subiurokratėjo, kad kai kurie vairuotojai taip aklai laikosi visų naujų nustatytų taisyklių, kad tai tik kelia šiurpą: kartą vienas vairuotojas atsisakė važiuoti, kol įlipę trys jaunuoliai neparodys savo bilietų, nepagalvojęs, kad kai kurie keleiviai neturi laiko stovėti ir laukti, kol protą praradęs vairuotojas susivoks, kokia yra jo pagrindinė funkcija. Būtent esama tvarka primena vadinamąją biurokratijos disfunkciją, tai yra, kai institucijoms visų taisyklių laikymasis tampa svarbesnis už pagrindinių jų funkcijų įgyvendinimą. Šiuo atveju, visų tų įlaipinimų-išlaipinimų tvarka ir bilieto pademonstravimas tapo svarbesnis už keleivių vežimą.