Pakalbink tūlą lietuvį(-ę) apie politiką ir ilgai neteks laukti, kol tasai numos ranka ir nueidamas tars: „Visi jie vagys!“ Bet tu nepatingėk ir pasivijęs pasiteirauk, kada jis paskutinį kartą balsavo rinkimuose ar buvo susitikime su savo parlamentaru. Atsakymo turbūt neišgirsi. Juk paskutiniuose parlamento rinkimuose dalyvavo vos 46 procentai rinkėjų. Savivaldybės rinkimų statistika dar liūdnesnė. Tai ko mes tikimės iš valdžios, jei patys esame tik pasyvūs stebėtojai?
Problema atrodo akivaizdi, o sprendimų irgi tiktai vienas, tačiau tokia jau mūsų žmogiška natūra, kad visada atrandame pasiteisinimų. Vienas iš dažnai girdimų atsakymų – laiko stoka. Kas turi laiko susitikinėti su kažkokiais parlamentarais ir balsuoti, kai tiek daug rūpesčių – šeima, sodas, atostogų planavimas... O čia dar matai politiką grūda! Per televiziją žinias pasižiūriu, dar į kokį pokalbių šou užmetu akį, pabėdavoju su kaimynu ir ko daugiau reikia.
Yra ir tokių, kurie karts nuo karto pykčio pagauti, nueina balsuoti. Dažnai pasirenkamas garsiausias rėksnys, kuris žada Lietuvoje įvesti tvarką. Bėda tik ta, kad pastarasis paprastai susitvarko savo ir artimųjų gyvenimus, o visuomenei naudos maža. Netikit? Paklauskit kauniečių. Vienas toks „darkytojas“ nesenai švaistėsi miesto savivaldybėje. Artėjant rinkimams tokių kumščiu mosuojančių populistų pagausėja, nes tikimasi, jog pykčio banga nuneš juos ant parlamentinio kranto. O jau parlamente badu nenumirsi...
Kai eilinį kartą iškils pagunda spjauti ant valdžios, neskubėk, nes galbūt spjausi ant pačio savęs. Tai mes leidžiame jiems meluoti. Tai mes leidžiame jiems vogti. Būdami abejingi, mes patys tampame vagys! Juk pilietinę visuomenę nuo vagių visuomenės skiria tik mūsų pasyvumo širma. Nelikekime abejingi patys sau!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
