DELFI kvietė skaitytojus diskutuoti ir pasidalinti savo patirtimi atpažįstant lietuvius užsienyje. Vieni diskusijos dalyviai teigė, kad atpažinti lietuvį užsienyje - juokų darbas, kiti gi sakė, kad kiekvienoje tautoje yra žmonių, išsiskiriančių iš minios savo pasakymais ar elgesiu.
„Iškart galima atskirti, nes jie rėkauja, replikuoja, apkalba žmones, nes juk jie nesupranta, todėl epitetai ir frazės tikrai riebios. Apranga, šukuosenos... Elgesys restorane - alkūnės ant stalo ir t.t.“, - rašo skaitytojas.
„Po vieną lietuviai yra tylūs, bet kai susirenka kokie 3-4 tai tik laikykis. Ypač pomėgis garsiai ir bjauriai apkalbinėti padavėjus ir šiaip žmones. Nepilnaverčiai viduje jaučiasi, matyt“, - mano dar vienas diskusijos dalyvis.
Kitas skaitytojas sako lietuvius atpažįstantis iš karto: „Visada užsienyje, lėktuve atpažįstu lietuvius iš tolo: pikti, nelaimingi, kažkokia pilka masė, nors dažniausiai margai ir neskoningai apsirengę. Jauni vaikinai - plikom galvom, kas antras žodis - rusiškas keiksmažodis. Merginos - su aukštakulniais ir trumpais sijonais, prisišpakliavusios. Nesugeba nusišypsoti, normaliai bendrauti, bet jau kai prisigeria, tai tikri ereliai... Ir labai liūdna, kad tokių dauguma. Tiesa, yra ir labai normalių lietuvių, bet tokie, būdami šalia pirmųjų, stengiasi neišsižioti, nes kartais tiesiog gėda būti tos pačios tautos atstovais...“
„Visada atskiriu lietuvius oro uoste. Daug tenka skraidyti, tai oro uosto monitoriuose nebežiūriu per kuriuos vartus sodinami keleiviai į Lietuvą. Ten, kur eilė vienas kitam į pakaušį spoksančių žmonių - ten mano tautiečiai. Gal mums atrodo, kad jei anksčiau į eilę atsistosiu, tai anksčiau ir atskrisiu?“, - rašo skaitytojas.
„Kodėl visi akcentuoja apsirengimą ar šukuosenas? Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tautiečiai rengiasi normaliai, santūriau nei rusai bet elegantiškiau nei skandinavai ar tie patys britai. Nereikia savęs plakti be reikalo. Deja, tam tikrą tautiečių dalį (ne pačią geriausią) atpažįstu iš elgesio, kuriuo jie tikrai išsiskiria. Turiu omenyje „pasijutimą ereliais“, kai nėra aplinkui kas sudrausmina...“, - mano dar vienas diskutuojantysis.
„Lietuviai išsiskiria labai garsiu kalbėjimu parduotuvėse, gatvėje. Eina kokia moteriškė ir, berods, kaip įmanoma garsiau kalba mobiliu... arba sustoja lietuvių kompanija labiausiai lankomoje parduotuvės vietoje ir dalinasi kokiais tai įspūdžiais visu įmanomu garsu, o kad žmonės kažkaip turi juos apeit - jiems vienodai rodo.. lyg pasaulio bambos būtų... Dažnai nesugeba pasisveikint ir atsisveikint... Ne visi tokie, bet, deja, dauguma atrodo panašiai. Atvykę iš kokio nors mažo Lietuvos miestelio į kitą šalį pasijunta labai „svarbūs“... Skamba gal ironiškai, bet dažnai pasakome: nenoriu jokių reikalų turėti su lietuviais...“, - pasakoja skaitytojas.
Dar vienas skaitytojas apibendrina: „visų pirma lietuviai nesišypso ir nesisveikina su nepažįstamais žmonėmis. Visų antra, viešose vietose atvirai rodo nepagarbą aplinkiniams. Yra ir nematoma, bet visiems žinoma ir dažnai užsieniečių pasakojama pusė: užsienietis, išgirdęs kalbant Baltijos šalių akcentu, būtinai stebės jus per padidinamą stiklą, nes daugelis lietuvių jau iš senų laikų užtarnavo negerą vagių šalies vardą - jei pastebėsite, kad vietinis gyventojas kažką stebi, tai būsite stebimas jūs ar kitas lietuvis...“
Kiti skaitytojai įsitikinę, kad chamiškumas ir netinkamas elgesys nepriklauso nuo tautybės, todėl lietuviai užsienyje niekuo neišsiskiria.
„Nesusireikšminkite ponai, mes už kitas tautas nei geresni, nei blogesni. Tie, kurie daug keliauja, lengvai gali „išrūšiuoti“ žmones pagal tautybes. Visos tautos turi „žvaigždžių“. Žinoma, skirtingos keliavimo priemonės leidžia pamatyti skirtingo rango „žvaigždes“, - teigia dar vienas skaitytojas.
„Kokie mes bebūtume, esam saviškiai, jei nemylim saviškių, nemylim savęs. Man simpatiškesnis tas, kuris savo lizdo neteršia, o jį palaiko kaip galėdamas, bet ne bėga kaip nuo raupsuotų. Tai dėl tokių, kurie svetur „užsimaskuoja“ lietuviškai nekalbėdami, susidaro įspūdis, kad užsienyje tik žiopleliai ir nusikaltėliai lietuviai teatvažiuoja. Kam nepasitaiko per nežinojimą apsižioplinti, o jei dar saviškiai nepadeda...“, - įsitikinęs diskusijos dalyvis.
„Gyvenu JAV jau keli metai ir man visiškai ne gėda kam pasakyti, kad esu iš Lietuvos (ne kaip kad daugeliui komentavusiųjų), atvirkščiai, jaučiuosi puikiai! Šiaip neskirstau ir neteisiu žmonių pagal tai, kaip jie apsirengę, kokia plaukų spalva, svarbiausia yra žmogaus vidus, galbūt dėl to ir neskiriu lietuvių pagal išvaizdą, o telefonu garsiai mėgsta pakalbėti ir amerikiečiai...
Visuomet gerai atsiliepiu apie savo tėvynainius ir didžiuojuosi, kad esu lietuve! O dėl drabužių, tai naudoju juos pagal paskirtį (į darbą einu su darbui skirtais drabužiais, į sporto klubą - su sporto, į renginius - su tam skirtais drabužiais ir pan.). Norėčiau palinkėti tėvynainiams mažiau teisti kitus, o stengtis daugiau padėti žmonėms!“, - vieni kitiems geresniais kviečia būti dar viena skaitytoja.
Dėkojame DELFI skaitytojams už nuomones!
