Tad piktintis dabartine savanoriška emigracija – tai tas pats, kaip purkštauti dėl H&M parduotuvės ar „Kempinski“ viešbučio atidarymo Vilniuje. Tai lyg neigti globalų pasaulį ir Lietuvą jame – Sovietų sąjungos nėra, nėra sienų. Globaliam pasauly nėra ir ruso, bet egzistuoja laukinis kapitalizmas, prie kurio turbūt ne kiekvienas moka prisitaikyti. O tai išmokti reikia, nes panašu, kad dabar daugelis mūsuose jaučiasi it palikti kriokiantys kūdikiai, kurių sauskelnės nepakeistos.
Būti kūdikiu – taip lengva ir taip patogu. Išsižiojęs lauki, kol baigsi nemokamą mokslą, gausi paskyrimą į Kėdainių konservų fabriką, apsigyvensi dar viename bendrabutyje ir pusę gyvenimo prastovėsi eilėse, belaukdamas menkiausio čiulptuko. Kūdikiai nekalba, nemoka pareikšti savo nuomonės ir tik beviltiškai maskatuoja trumpomis kojytėmis, nes žengti žingsnio dar nesugeba. Būtent tokia yra dalis žmonių, belaukiančių švelnių valstybės rankų, nes juk ji už tave mokysis, turės tikslų ir jų sieks ir ji tau iš dangaus numes darbo vietą, o ne pats tu ją susikursi. Todėl jie ir myli sovietmetį – ak, tada gyvenimas buvo užtikrintas ir praturtėti galėjai prisivogdamas, o ne turėdamas idėjų.
Kūdikiai, kitaip žinomi kaip runkeliai, nuo protingų žmonių tuo ir skiriasi, kad pirmieji, išvykę į Londoną, verčiau įstrigs rutinoje, nesuteikdami sau galimybių nei pažinti šalį, nei susikurti iš tiesų geresnę būtį, nes jų mąstymas vis dar nepralenkė homo sovieticus lygio. Jie plaus indus, po to vėl plaus indus, o vėliau dar kartą plaus, jie gal tik pirmą atvykimo dieną aplankys įžymiausias miesto vietas ir daugiau į jas nebepažvelgs, nė nesusimąstydami apie nemokamus muziejus.
Jie visą laiką valgys tik lietuviškoje parduotuvėje pirktą dešrą, užuot išbandę prieinamą egzotišką virtuvę ir išsirinks rajoną, kur gyvena kuo daugiau lietuvių, nes, na, kam mokytis tos anglų kalbos? Tam jie neturi laiko – jie plauna indus. Kad tik kuo daugiau uždirbtų. Runkeliai tuo ir pasižymi – jiems svarbiausia jų čiulptukas – pinigai. Jie bėga iš Lietuvos, nes čia minimalus atlyginimas per mažas (didesnio jie dažniausiai neverti), nes čia gyventi neįmanoma, čia Kubilius sugriovė tėvynę ir čia niekas nesirūpina varguoliais.
Laimei, realybė kur kas labiau skiriasi nuo savotiško bevilčių suvokimo. Sako, iš Lietuvos tuoj visi išvažiuos, bet kažkodėl apsidairiusi aplink matau daugybę nuostabių, kūrybingų žmonių, kurie moka spręsti patys, kurie nebijo nei savęs, nei kitų ir kurie gimė tam, kad išaugtų iš vystyklų. Tokia ir yra Lietuva – per dvidešimt metų spėjusi išsivaduoti iš spaudžiančio „motiniško“ glėbio ir tapusi nuostabia europietiška valstybe. Lietuva dabar žydi savo pačios jaunyste, o norint galutinai subręsti, reikia pažinti ne tik gimtą kaimą ar žuvų fabriko sienas, o visą pasaulį.
Protingi žmonės savo laiką, būdami emigrantais, praleis ne tik plaudami indus, bet ir gyvendami turiningai. Jie eis į miuziklus, suradę „įkandamos“ kainos bilietus, o ant jų vakarienės stalo garuos tailandietiški patiekalai, o ne kasdienė juoda duona su lašiniais. Jie važiuos ne užsidirbti, o dirbti ir gyventi, žinoma, neatmetus ekonominių paskatų. Ir tegul važiuoja! Tegul žmonės mokosi geriausiuose pasaulio universitetuose, naudojasi visom atsivėrusiom globalaus pasaulio galimybėm, kuria verslą ir gyvenimą, perpranta kitą kultūrą ir galutinai palieka kūdikišką gerovę kodiniu pavadinimu „valgau – miegu – šalinu“.
Nematau nieko blogo toje emigracijoje, kai žmonės gali sugrįžti geresni nei išvyko. Emigracijos nesustabdysi, tai nuolatinis ir naudingas procesas. Lietuva gali plėstis ir Niujorke, ir Londone, ir Tokijuje ar Adelaidėje, nes Lietuva yra ten, kur yra lietuvių.
O jei kam gėda pasakyti, kad yra iš Lietuvos, jei kas temoka burbėti ir dejuoti dėl savo pačių apgailėtinumo ir jei sako, kad tai valdžia juos iš šios šalies išvijo – ačiū, mano Lietuvai jūsų ir nereikia. Nereikia tų, kurie stoja į vadybą, prageria paskaitas ir skundžiasi, kad jiems mat nėra darbo vietos su 2500 Lt alga. Nereikia tų, kurie vis dar dėvi sauskelnes ir dirba tam, kad „oriai“ gyventų būdami pensininkai.
Tad tegul važiuoja – į Londoną, Madridą, Oslą ar Marakešą. Gal išvažiuos visi tie kūdikiai, kurie balsuoja už Venckienę. O kiti išvyks tam, kad pasisemtų patirties ir galutinai subręstų. Ir tam, kad sugrįžę kurtų geresnę savo Lietuvą be sienų.
--
Esi moksleivis ir turi savo nuomonę apie emigraciją? Išsakyk ją ir laimėk e.knygų skaityklę ir kitus prizus! Konkurso sąlygas rasi ČIA.