Prieš metus supratau, jog tos reklamos yra per daug. Bent jau mūsų namo gyventojai ją kaipmat išmeta į po pašto dėžutėmis esančias šiukšlių dėžes. Tiesiog mūsų bendrijos pirmininkas susiprato: įrengti reklamos šiukšliadėžes yra vienintelis būdas atpratinti gyventojus, ištraukus kyšantį reklamiūkštį, tuoj pat kyštelėti jį tiesiai į kaimyno dėžę. Liftai švarūs (bent jau nuo reklamos), ant grindų irgi niekas nesimėto, atostogaujančių kaimynų dėžutės pampsta lėčiau – ir tik nuo savojo spamo.
Kaip paversti erzelį pramoga? Smagiai ir kruopščiai rinkau pašto dėžučių turinį lygiai metus – nuo 2009 kovo 1 iki 2010 kovo 1 dienos. Ir pririnkau 6,1 kg reklamos! Mūsų name – 60 butų, vadinasi, mums ateina apie 360 kg per metus.
Mūsų namas reprezentuoja vidutinės perkamosios galios atstovus – rajonas nenaujas, namui 30 metų, patekti paštininkui ar kurjeriui dėl įtaisyto domofono nėra taip paprasta. Standartinis, matyt, variantas. Lietuvos pašto duomenimis, Vilniaus mieste yra daugiau kaip 200 tūkstančių tvarkingų gyventojų gaunamųjų pašto dėžučių.
Taigi per metus vilniečiai atranda savo dėžutėse 1220 tonų arba 1,22 mln. kilogramų popieriaus, kurio didžioji dalis tikriausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžes.
Ir pagaliau ilgai laukta statistika. Remiantis mano pavyzdžiu, standartinis vilnietis per metus gavo po beveik 2 kg „Rimi“ reklaminių laikraštukų, beveik 1 kg „Iki“ pasiūlymų – šie 2 mažmenos gigantai okupavo beveik pusę gauto „šlamšto paketo“. Likusius kelis kilogramus nė neprisimenu, nuo ko gavau. „Maxima“ – ar dėl to, jog visai šalia namų, o gal reklamas mėto į nelyginius namų numerius arba tiesiog „nespamina“ – iš jos tesulaukiau 8 pasiūlymų. O štai iš „Eurovaistinės“ nuolat sulaukdavau pasiūlymo kiekvieną mėnesį. „Rimi“ laikraštuką gaudavau kiekvieną savaitę, „Iki“ – kas antrą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!