Kodėl už reformą esu visom keturiom? Labai paprasta. Būtent iki šios pertvarkos galioję įstatymai sukūrė, švelniai tariant, nesveiką požiūrį, kad visi turi turėt aukštojo mokslo diplomą ir nesvarbu kokį, ir nesvarbu iš kur.
Dabar į Lietuvos aukštąsias mokyklas stoja visi, kas netingi vasarą užpildyti LAMA BPO paraišką, o dalis užpildžiusiųjų yra žmonės, kurie jau mokykloje suprato, kad nenori mokytis, prie visko net nežinantys ko norėtų mokytis. Vis dėlto jie taip elgiasi, nes diplomas turi būt ir taškas. Aukštasis mokslas Lietuvoje yra per daug pasiekiamas ir tokia situacija naudojasi kai kurios aukštosios mokyklos, pritraukdamos naivuolius į savo margas, kasmet atsinaujinančias (o gal turėčiau sakyt susiaurinamas) studijų programas ir už tai gaunančios nemažus pinigus iš valstybės, nes stojamasis į valstybės finansuojamą vietą balas būna gana žemas.
Pertvarka paskatins žmonių, kurie renkasi studijas aukštosiose mokyklose, skaičiaus mažėjimą. Ir tai yra dar vienas taškas į LAMA BPO sąskaitą. Studentų skaičius gali ir turi sumažėt. Bet jis nemažės tokiose universitetuose kaip VU, VDU, VGTU ar tam pačiam MRU, nes tie, kurie išlaikys nurodytus egzaminus, tikrai nesirinks prastesnių mokymo įstaigų. O tai, kad sumažės stojančiųjų srautas į kai kurias pseudoaukštąsias mokyklas (nerodysiu pirštais) tik į gerą kitiems studentams bei valstybei.
Grįžtant prie nenorinčių mokytis. Tie žmonės jau mokykloje susipranta, kad mokslai ne jiems, ir tai, aišku, nėra blogai. Blogai yra tai, kad jie visa tai supratę vis vien eina studijuoti, nors ir žino, kad nenorės dirbti pagal profesiją, o ir pasirinkta aukštoji vargu ar suteiks atitinkamas žinias, kad jie galėtų tai daryt. Tokie žmonės dažniausiai yra mokytojų ištempti už ausų, vos vos išlaikę minimalų skaičių egzaminų. Bet ir tai nėra blogiausia.
Blogiausia yra tai, kad jie aukštojo mokslo diplomą mato kaip būtinybę. Galbūt pakartosiu banalią tiesą, bet ne visi turi būti profesoriais. Vis dėlto tai nereiškia, kad žmonės be aukštojo mokslo diplomo negali uždirbti tiek kiek profesorius ar net daugiau, darydami tai, ką sugeba. O tiesiausias kelias į tai yra profesinės mokyklos.
Aišku, Lietuvoje profesinės mokyklos yra tik tiems, kuriuos išspiria mokykla, l9zeriams ir taip toliau, nes nesvarbu, kaip baigtų mokyklą, kiekvienas gali stot į aukštąją. Yra labai gražus kaimyninės Lenkijos pavyzdys, kur, kitaip nei Lietuvoje, į profesines mokyklas eina ne tik žmonės, kuriuos išspiria mokykla, bet ir visi, kurie laiku susipranta, kad mokslai ne jiems, arba norintys ankščiau pradėti dirbti.
Visuomenėje tokie žmonės yra lygiai taip pat vertinami, kaip ir tie, kurie pabaigia aukštąsias mokyklas. Toks požiūris sąlygoja ir jų konkurencingumą darbo rinkoje, bei yra naudingas visai šaliai (daugeliu atžvilgių). Manau, pats metas pradėt keist požiūrį ir mums, nes ši pertvarka užtvers kelią patekt į aukštąsias visiems atitinkantiems pastraipos pradžioje išvardytus kriterijus. Tikiu, kad laikui bėgant būtent ši reforma paskatins šiek tiek sveikesnį požiūrį į dabar nurašomas profesines mokyklas.
Iki pertvarkos mokiniai, kurie norėjo kur nors geriau įstot irgi turėjo stengtis, tad iš esmės nieko per daug nesikeičia. Reforma turėtų gąsdinti tik tuos, kurie priprato nepajudinus nei piršto ką nors gauti. Tokia pertvarka Lietuvai buvo reikalinga seniai, ji paskatins rimtesnį požiūrį į aukštąjį mokslą, bei visapusiškai išsilavinusių žmonių daugėjimą. Spaudžiu dešinę ministrui ir visai LAMA BPO vadovybei!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!