Trumpai apie pinigus
Aiškiai suvokiame, kad jokia mašina nevažiuotų be kuro, mūsų atveju - pinigų. Tad vertėtų išsiaiškinti, koks tai kuras, ir iš kur jis iškasamas.
Senų senovėje tarp žmonių vykdavo naturalūs mainai. Uogautojai ir grybautojai keisdavosi gėrybėmis taip patenkindami vienas kito norus. Problema buvo ta, kad ne visiems uogautojams reikėjo grybų, o grybautojams - uogų. Todėl vieną diena atėjo juvelyras ir su visų sutikimu nutarė, kad nuo šiol auksas bus vertingas. Nuo to laiko auksą buvo galima iškeisti į bet kokį daiktą. Bet atsirado kita problema - auksas tapo nepraktiškas gabenimui, todėl juvelyras pastatė saugyklą, kurioje žmonės galėjo saugiai laikyti savo auksą, iškeisdami jį į banko skolos popierėlį. Taip atsirado popierinis pinigas.
Dabartinės ekonomikos pradžia
Tų laikų variklis, atrodo, tiesiog puikus ir tvarkingas. Tad kodėl grįžus į dabartį matome tiek daug painiavos? Kodėl uogų ir grybų kainos vis auga? Kodėl dabartiniai juvelyrai (bankininkai) tapo tokie turtingi, kad 1 proc. jų išlaiko 99 proc. likusių žmonių?
Grįžkime į senovę. Gudrusis juvelyras buvo ne tik gudrus, bet ir labai godus. Būdamas ekonominės mašinos užvedančiąja dalimi, jis sugalvojo genialią suktybę - spausdinti pinigus nepadengiant auksu! Nuo to laiko uogų ir grybų kainos pradėjo augti, o juvelyras pasakiškai praturtėjo. Šį augimą žmonės pavadino infliacija.
Atsiradus valstybėms, bendrus socialinius reikalus žmonės patikėjo valstybės lyderiams.
Pažiūrėkime kaip atsiranda pinigai JAV
1913 gruodžio 13 dieną buvo priimtas įstatymas, kuris suteikė emisijos teisę Federaliniam Rezervų bankui skolinti valstybei pinigus su palūkanomis. Nuo to laiko JAV kreipiasi į Federalinį rezervą, kuris paskolina pinigus valstybei. Valstybinio dydžio skolos pinigas vadinasi obligacija.
Kaip kaupiasi skola?
Įsivaizduokime pačią pradžią: Federalinis rezervas paskolina valstybei 100 dolerių su 1 dolerių palūkanų. Po metų valstybė atiduoda 100 dolerių skolą, bet dar yra skolinga 1 dolerių palūkanų. Kaip atiduoti palūkanas, jei apyvartoje buvo tik 100 dolerių, kurie jau atiduoti? Skolinamasi vėl ir vėl, kad būtų padengtos palūkanos ir taip iki begalybės...
Kyla klausimas, iš kur Federalinis Rezervas gauna pinigus?
Iš oro. Dauguma pinigų, cirkuliuojančių apyvartoje, yra padengti nebent „oru“.
Kokia čia velniava?
Galima teigti, kad valstybė nebepriklauso valstybei. Jei būtų kitaip, tuomet kokia prasmė skolinti sau? Ar jūs dažnai pasiskolinate sau 2 litus nueiti į parduotuvę ir nusipirkti pieno? Ne. Skola vyksta tarp dviejų asmenų, todėl iš to išeina, kad pasaulis nebepriklauso pasauliui.
Tuomet kam priklauso?
Priklauso mūsų gudriajam ir godžiajam juvelyrui. Jis valdo pinigus. Nuo jo priklauso, kada jis užsinorės atgauti dalį skolos. Šiuos juvelyro norus žmonės pavadino - krize.
Vartojimas
Siekiant atiduoti skolą, žmonės priversti sukti ekonomikos variklį generuodami vis nesibaigiančią skolą. Tai žmonės pavadino ekonomikos augimu.
Infliacijos dėka, pinigų vertė vis mažės, o dėl to kainos nesustodamos augs. Jokia bendrovė nebus suinteresuota gaminti ilgaamžius ir negendančius produktus, įskaitant ir sveiką maistą.
Naujas telefonas privalo greit sugesti, nes kitaip nebus perkamas dar naujesnis, kuris išėjo į prekybą tą pačią dieną. Mašina privalo gesti, nes kitaip mašinų gamintojams nebeapsimokės gaminti naujų mašinų, o tai savaime ekonomikai nepadeda.
Natūralų maistą nukonkuruos bendrovės, kurios gamina genetiškai modifikuotą. Pastarąjį pagaminti yra pigiau, todėl švietimo ir reklamos pagalba bendrovės sieks kuo didesnių pardavimų. Tai darys įtaką nesveikos mitybos pasirinkimui ir didėjančiam nutukimui.
Farmacininkai ir toliau bus suinteresuoti sukelti dirbtines ligas: maisto priedais, skiepais ir kitais sąmoningai sukurtais dalykais. Nes kam sveikiems vaistai? Kuo daugiau ligonių - tuo daugiau pelno, tuo greitesnis ekonomikos augimas.
Švietimas bus suinteresuotas mokyti nekritiškai mąstančius, ekonomikos augimą skatinančius vaikus. Visa reklamos sfera bus suinteresuota diktuoti šiandienos madas ir kuo įmantriau ir nepastebimiau įbrukti jums, galbūt, visiškai nereikalingą produktą.
Darbininkai toliau mokės didžiulius mokesčius, kad padengtų valstybės skolą. Trečiosios šalys toliau skurs ir bus išnaudojamos, nes, kuri valstybė norės efektyviai padėti skurstančiai, jeigu pati iki ausų įklimpusi į skolas?
Naftos magnatai nesustos pumpuoti naftą, o fabrikai ir toliau terš gamtą, kad pagamintų vis naujų ir nereikalingų produktų. Kitu atveju sustotų mūsų garsiai burzgiantis, neekologiškas ir ištekliais nepagrįstas ekonomikos varikliukas...
Pabaiga
Juvelyras suinteresuotas šią vergovės formos sampratą slėpti. Todėl būdamas bekompromisiškai turtingiausias pasaulyje, jis padarys viską, kad papirktų politikus, suvaldytų švietimą, žiniasklaidą ir kitas didžiąsias informavimo priemones.
Užges šis variklis, galbūt, mūsų pačių susiprotėjimo dėka, galbūt, visa tai padės suprasti gamtinė katastrofa... Belieka tik laukti, nes viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą.