Daugeliui įstrigo nepaliaujamos gausybės uodų ir mašalų antskrydžio vaikymo apeigos – nuo žnektelėjimo draugui per petį ar sau pačiam į pakinklius iki visa naikinančių purškalų ir tepalų neperstojamo naudojimo ir dalybos. Ryte palapinėse pabusdavome apkandžioti, o raudonos niežtinčios dėmės ilgai primindavo apie malonią išvyką į gamtą.
Būtent toks vaizdelis iškyla prieš akis dabar, kai radijas ir televizija gaudžia nuo neįtikinamo masto teisėsaugos institucijų operacijos, dėl kurios vienu metu buvo sulaikyti beveik trisdešimt muitinės darbuotojų. Tai ne tik vienintelė tokio masto operacija muitinės istorijoje, kaip kalbėjo pats muitinės vadas. Tai tokia operacija, kuri leis grupei šaunių jos vykdytojų išsidalinti premijas, medalius ir pagyrimo raštus (beje, mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita). Už darbą, kurį jie privalo ir šiaip vykdyti pagal darbo sutartis. Tai operacija, kuri paralyžiavo to pasienio ruožo muitinės darbą ir kelioliką vežėjų pasmerkė ilgom laukimo valandom. Tikėkimės, jie nepateiks ieškinių tarnyboms, kurios sutrikdė eismą ir prekės nebuvo laiku pristatytos į reikiamas vietas. Nes jei pateiks – tai vėl – mūsų mokesčių mokėtojų sąskaita...
Daugelį metų pasienio ruožuose kilo dailūs namukai ir ištisi muitininkų kvartalai. Daugelį metų kūrėsi tokios valstybinės institucijos kaip Prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri specializuojasi tik korupcinėse bylose. O kur dar Valstybinė mokesčių inspekcija, Policijos apskričių ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriai, Policijos departamento imuniteto valdyba, – visi su pareigomis kontroliuoti, matyti pažeidimus, pagauti kaltus.
Vien šioms tarnyboms darbo užmokesčiui ir turtui išlaikyti per praeitus metus atseikėta daugiau kaip 150 mln. Lt. O kiek gi pasisekė jų pagalba sutaupyti, išieškoti, apsaugoti valstybę? Spėkite, kur tokių duomenų ieškoti? Ir ar iš vis įmanoma surasti?
Dūzgia korupciniai uodai ir mašalai po Lietuvos teritoriją. Vieną kitą mašalą gausios valstybinės tarnybų pajėgos pagauna, vieną kitą pritreškia, vieną kitą pabara. Drugelių tinkleliu pamojuoja, ir vėl paleidžia skraidyti. Kartkartėmis susodintus ant kelmelio anti-kandimo (t.y. antikorupcinius) mokymus praveda. O mašalai ir toliau dūzgia.
Ir kaip nedūgzti. Prikurta, prirašyta tvarkų, nuostatų, pareigų, prievolių – net lietuvių kalboje negali suprasti kas su kuo kada ir kaip. O vežėjui? Kas nori rūpesčių? Tai ir „kratosi rūpesčių“ prekių vežėjai, kaip nuo seno, nuo caro ir net nuo Romos laikų buvo įprasta – susimoki ir keliauji. Tik gaila, kad jei jau buvome tokie protingi sukurti sudėtingas prekių judėjimo schemas, neatsirado protingo suprasti, kad VISA VALSTYBĖ gali iš to turėti naudos. Ne tik pasienio ruožo muitinės darbuotojai. Gražių namų statybai. Konsultantai, agentai ir tarpininkai – kaip bepavadintum – jei valstybė palaimintų – bet kuris iš jų padėtų oficialiai legaliai už nedidelį valstybės biudžetan surenkamą mokestį sutvarkyti muitinės formalumus ir palikti muitinei tik kontrabandos klausimus.
Na, o su kontrabanda – ne juokas. Va, čia jau tikrai reikia ir skaidrių ir lojalių valstybei tarnautojų. Tik kur šiais laikais jų rasti?
Dūzgia korupcijos mašalai ir uodai, dūzgia. Ir kaip nedūgzti!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!