6. Diskriminacija kitokiems. Normalu, kad gyvendama tarp įvairių žmonių, keiti požiūrį apie rases, įsitikinimus, religijas. Baltas, juodas ar geltonas, gėjus, lesbietė, musulmonas? Lietuvoje gėjus - gaidys, musulmonas - savižudis, juodaodis - sup***** negras. Oda pašiurpsta klausant tiradų, kaip reiktų šaudyti visus „p***rastus“ ar juodaodžius išsiųsti atgal į Afriką. Nuvertindami kitus, nuvertiname ir save, ar išdrįsiu į Lietuvą atsivežti draugą, kuris yra nepalietis ir „netradicinės orientacijos“? Gal, bet ne šiame šimtmetyje.
7. Pirmą dieną atvykus į svetimą kraštą išnuomotu automobiliu 1 val. bandžiau ieškoti kelio į mano būsimus naujuosius namus, galiausiai paklausiau vietinio, ir ką tu man, jis ramiai nuėjo į namus, išsivarė iš garažo mašiną ir pusvalandį važiavo priekyje rodydamas kelią. Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas, kai kažkas dėl tavęs stengiasi iš visų jėgų, nesitikėdamas nieko. Parduotuvėje persirengimo kabinoje palikai naujai įsigytą fotoaparatą? Po pusvalandžio grįžus pardavėja mielai nusišypsos ir palinkės būt atsargesnei. Kas antras sutiktas lietuvis į bet kokį klausimą atsakys: nežinau, nemačiau, nieko nepažįstu.
8. Ar gali Lietuvoje palikti automobilį nerakintą? Į pirmo aukšto terasą išneši naujas kėdes, palieki magnetofoną ar knygas - ryte nerasi. O čia miegok ramus, niekam nerūpi tavo turtas, menkas ar didelis jis bebūtų. Miegok langus plačiai atsivėręs, be grotų ir signalizacijų. Išėjai pasilinksminti? Tris kartus didesnė tikimybė, kad kažkas norės tave pavaišinti kokteiliu, o ne pasiūlymu išeit laukan aiškintis santykių.
9. Mirk nukraujavęs laukdamas eilės pas daktarą. Ilga istorija su Lietuvos sveikatos sistema, kai visur reikia siuntimų, į procedūras užrašo po trijų mėnesių. Pas traumatologą kraujuodamas ant kėdės lauki, kol jis grįš iš operacinės, nereikia net minėti nuolatinių paskatinimų piniginę atveriant. Mano patirtis maža besilankant čia pas daktarus, bet viso to neteko patirti, net būnant juodadarbiu užsieniečiu, kreipiantis į daktarą jis nevers tavęs laukti tvarkant kažin kokius formalumus, nežiūrės avelės akim, laukdamas, kol pakiši vokelį. O net jei ir reiks sumokėt už kokias procedūras, bus perpus mažiau nei duotum kyšį Lietuvoje.
10. Gyvendamas užsienyje sutinki tiek skirtingų žmonių, kad Lietuvoje atgyvenęs tris gyvenimus nesutiktum. Išgirsti tokių istorijų, kokių per filmuose nesi mačius, pradedi matyti pasaulį kitaip, šalys tampa ne tik spalvoti kvadratėliai žemėlapyje, jų gyventojai ne tik tie, kurie gyvena kažkur toli už tūkstančių kilometrų, jie šalia tavęs.
Per žinias išgirdęs apie uraganus, žemės drebėjimus, cunamius, karus, pašūkauji 10 min. kaip baisu ir tuo viskas baigiasi. Kai realiai sutinki irakietį, kuris sugebėjo pabėgti nuo karo, palikęs ten savo šeimą ir nežinodamas ar kada ją pamatys, kai libanietis išsivadavo iš bado, ar nepalietis pasiryžęs somokėti bet kiek, kad rastų europietę žmoną - pradedi jausti realybę. Pasaulis pasirodo nebe toks ir didelis, kad ramiai galėtum reguoti į kitus ištinkančias katastrofas. Ir tai keičia tave kaip asmenybę.
Straipsnis pavadintas „10 priežasčių gyventi svetur“, bet įžangoje patikslinau „10 priežasčių, kodėl išvažiavus negali sugrįžti“ - tą visu straipsniu ir norėjau paaiškinti. Esmė ne ta, kur daugiau pinigų, esmė ta, kokia asmenybe tave paverčia šalis kurioje gyveni, žmonės, kurie tave supa. Kritikuokit mane kiek norit, išvadinkit žodžiais, kokiais tik mokat, aš gal ir vidutinybė, gal ir juodarbė, gal ir kvailelė, bet dėl to ir esu laiminga čia, kur niekas nesmerkia.
P.S. Daugeliui komentatorių Jungtinė Karalystė - ne užsienis, tai tik viena iš užsienio šalių. Linkėjimai iš Graikijos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!