Dauguma išvykstančiųjų yra jauni žmonės (2011 m. net 63 proc. emigrantų buvo 15-34 metų). Jų pasitraukimas iš Lietuvos vertinamas nevienareikšmiškai. Didžioji dalis visuomenės emigraciją priima kaip neišvengiamą, ekonominės situacijos nulemtą žmonių pasirinkimą.

Socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje – pagrindinės emigracijos priežastys. Tačiau dalis visuomenės emigrantus laiko vos ne nusikaltėliais.

Teigiama, jog dažnai emigruojama tik dėl mados - pasiduodant visuomenėje sklandantiems gandams, kad Lietuvoje nėra perspektyvų. Emigrantai kaltinami moralinių vertybių praradimu, nutautėjimu, Lietuvos išdavimu. Taigi kaip yra iš tiesų – ar emigracija reiškia tautinio tapatumo praradimą, ar naują savojo tapatumo kūrimo, įtvirtinimo galimybę?

Smerkiantys emigrantus, savo nuomonę labai dažnai grindžia žiniasklaidoje pateikiamais pavyzdžiais. Tinginiai, smurtautojai, vagys, sukčiai yra pagrindiniai šių dienų „herojai“. Toks lietuvio paveikslas tarsi etiketė, mielai kabinama ant bet kurio nepritampančio, nesugebančio išgyventi pagal nacionalinius standartus piliečio, ir nesvarbu, ar jis gyvena Lietuvoje, ar užsienyje.

Dar daugiau, emigrantai, ypač jauni žmonės, dažnai laikomi pagrindiniais šio blogio skleidėjais – jie esą į Lietuvą mums parveža tik svetimas madas, netikusius įpročius. Ir mažai kas nori matyti, kaip svetimose šalyse gyvenančių tautiečių dėka mums veriasi naujos galimybės: pažinti pasaulio įvairovę, įvertinti savo unikalumą ir atrasti savo vietą šiame daugialypiame pasaulyje. Iš tiesų, emigracija visuomet - tiek praeityje, tiek dabartyje, buvo stiprus tautos vienybę, patriotiškumą, pažangą skatinantis veiksnys.

Visų pirma, istorijos faktai byloja, kad ne vienas lietuvių tautai reikšmingas įvykis subrendo, plėtojosi už Lietuvos ribų, emigracijoje. Pavyzdžiui, pirmoji lietuviška knyga buvo parašyta Karaliaučiuje. Tuo metu, XVI a. pirmoje pusėje, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje po Lietuvos - Lenkijos unijos susidarė palankios sąlygos lenkų kalbai ir kultūrai skverbtis į LDK, jos bajorams, miestiečiams lenkėti. Sąlygų rastis lietuvių kalbai Lietuvos viešajame gyvenime nebuvo. Tik svetur, į prūsų žemes, išvykęs Martynas Mažvydas galėjo parašyti ir išleisti „Katekizmą“, pirmą lietuvišką knygą, padėjusią pagrindus visai lietuvių raštijai.

Kalbėdami apie 1868 m. prasidėjusią pirmą masinę lietuvių emigraciją į JAV ir Vakarų šalis, galime netgi teigti, kad lietuvių tautinė savimonė emigracijoje formavosi daug greičiau nei to meto Lietuvoje. Pavyzdžiui, pirmas lietuviškas laikraštis „Gazieta lietuviška“ JAV pasirodė 1879 m., tuo tarpu Jono Basanavičiaus „Aušra“ – tik 1883 m. Pirmas lietuviškas spektaklis, A. Turskio komedija „Be sumnenės“, Plimute suvaidinta 1889 m., o „Amerika pirtyje“ Lietuvoje pastatyta tik po dešimties metų – 1899 m.

Lietuviai svetur ne tik kūrė savo verslus, pirko žemes, namus, bet ir siekė išlaikyti lietuvybę: būrėsi į bendruomenes, steigė mokyklas, leido lietuvišką spaudą, kūrė draugijas. Po antrosios emigracijos bangos 1918 - 1940 m. pasitraukę lietuviai taip pat nepamiršo savo tėvynės. Įvairios emigracijoje įkurtos organizacijos pirmojo pasaulinio karo metu šelpė Lietuvos gyventojus. Emigrantų surinkti ir persiųsti pinigai galėjo sudaryti apie 34 milijonus litų kasmetinių įplaukų, t.y. apie 10 proc. valstybės biudžeto.

Išskirtinę reikšmę Lietuvos kultūrai turėjo po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi emigracija. Svetur pasitraukė inteligentija, žymūs politikai, menininkai ir mokslininkai. Šiandien skaitome ir vertiname A. Škėmos, B. Brazdžionio, H. Radausko, A. Nykos – Niliūno kūrybą. Koncertų salėse skamba V. Jakubėno, V. Bacevičiaus ir kitų kitų išeivijos kompozitorių kūriniai. Ne vienas žinome archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės Marijos Alseikaitės – Gimbutienės vardą, už nuopelnus mokslui jai suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Išeivijos lietuviai sovietinės okupacijos metais ne kartą bandė atkreipti pasaulio dėmesį į tragišką Lietuvos likimą. Įkurtos radijo stotys „Laisvoji Europa“, „Vatikano radijas“, „Amerikos balsas“, periodiniai leidiniai „Santara“, „Vienybė“, „Amerikos lietuvis“ ir kiti skleidė laisvės žodį ir įkvėpė pasipriešinimo kovai ne tik išeivijoje, bet ir Lietuvoje gyvenančius tautiečius.

Šių dienų emigracija taip pat liudija, jog net tūkstančiai kilometrų nepanaikina meilės tėvynei, o tik sustiprina norą dirbti jos labui. Štai teatro režisierė Dalia Ibelhauptaitė, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, sėkmingai stato spektaklius gimtajame Vilniuje. Gražios tradicijos formuojasi ir mokslo - gamybos sferoje.

Randasi vis daugiau mokslininkų, kurie dirbdami JAV ar Vakarų Europos korporacijose bando padėti pasilikusiems Lietuvoje. Kai kurie jų, pvz., Ohajo valstijos universiteto profesorius Algis Mickūnas, aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas Rimas Vaičaitis, branduolio fizikos specialistas Danas Ridikas ir kiti yra apdovanoti LR švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta Mokslo premija.

Galima paminėti ir prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą, kuris šiandien patenka į geriausiųjų Lietuvos aukštųjų mokyklų penketuką. O kur dar Lietuvos vardą garsinantys sportininkai! Štai šių metų Londono olimpinėse žaidynėse 100 metrų plaukimą krūtine laimėjusi emigrantė iš Lietuvos Rūta Meilutytė, nors ir gyvendama toli nuo tėvynės, plaukė su savo gimtosios šalies vėliava. Jos pergalė suvienijo šalį ir parodė, kad ir emigravę lietuviai, kur jie begyventų, ar Adelaidėje, ar Čikagoje, ar Londone, ar kur kitur, myli savo gimtąją šalį.

Taigi drįstu teigti, kad emigracija yra labai sunki kiekvieno žmogaus lemtis, dalelės savęs, savo krašto praradimas. Tačiau mes visada, net ir labiausiai nutolę, turime galimybę pasirinkti - nepamiršti tėvynės ir savo darbais ją garsinti. Tėvyne – ne geografinė vieta, tėvynė – ten, kur yra tavo širdis/ siela/ dvasia.

--
Esi moksleivis ir turi savo nuomonę apie emigraciją? Išsakyk ją ir laimėk e.knygų skaityklę ir kitus prizus! Konkurso sąlygas rasi ČIA.