Vox Populi

Gegužės 17 dieną pasaulyje buvo minima Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją, skirta paminėti dieną, kai 1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išbraukė homoseksualumą iš tarptautinio ligų klasifikatoriaus. Ta proga Lietuvoje LGBT bendruomenė šią dieną paminėjo įvairiais renginiais. Tačiau jai įgelti suskubo ir kovotojai prieš homoseksualus.

Išgirdusi antradienio naujienas, jog net 50 Seimo narių balsavo už Petro Gražulio iniciatyvą, kuri numato baudas nuo 1 iki 3 tūkst. už homoseksualų eitynių, paradų organizavimą ir kitokius veiksmus, kuriuos kai kurie politikai vadina šeimos pagrindų viešu niekinimu, tiesiog nebegalėjau susiturėti.

Štai svarstom vėl įstatymus naujus, kaip žemės užsieniečiams už jokius pinigus neatiduot. Nepaisant to, kad Sąjungoj Europos, nėra savų ir svetimų, mes straipsnių ieškom tobulų, kaip Hansui, Ole, Jacekui, Ivanui neleisti žemės įsigyt.

Lietuva – viena ES šalių, pirmaujančių pagal savižudybių ir nepakantumo LGBT bendruomenei skaičių. Visuomenėje trūksta tolerancijos, supratimo. Kyla klausimas – kaip jaustis visiškai sveikam žmogui, kuris jaučia potraukį tai pačiai lyčiai, bet dėl to yra smerkiamas visuomenės? Tikiu, jog meilė yra gražus ir natūralus jausmas, o seksualinė orientacija žmogaus nekeičia.

Nutilus šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso didžiajam šurmuliui, spaudoje pasipylė daugybė straipsnių apie nugalėtoją, balsavimo sistemą ir jos nesklandumus, Lietuvos atstovo pasirodymą, skambėjusias dainas ir t. t. Nusprendžiau ir aš išsakyti savo nuomonę apie tai, ką mačiau, stebėdama šį renginį: kas mane nuvylė ir pradžiugino.

Mano „pirmas kartas“ su darbo birža - nemalonūs potyriai ir klausimų daugiau nei atsakymų. Galbūt gerų norų yra, tačiau realios pagalbos, mano atveju, - lygiai nulis.

Straipsnis yra atsakas į V. Sinicos ir P. Stonio straipsnį „Kaip viskas tampa norma“. Jame jaunieji konservatoriai, mano galva, moko Lietuvos žmones kaip gyventi, kaip mąstyti ir kas yra normalu/priimtina, o kas ne.

Kiekvienas, kuris nori pradėti judėti sporto salėje ar lauke, susiduria su dideliais sunkumais. Kaip įveikti pagundas, kurios trukdo pradėti sportuoti?

Kuo labiau artėja homoseksualų eitynės Vilniuje, tuo labiau viešojoje erdvėje, manau, plinta straipsniai, tyrimai, apklausos apie tai, kaip persekiojamos yra vietinės seksualinės mažumos.

Saulėtą ankstyvą sekmadienio popietę myniau dviratį P. Vileišio gatve grožėdamasi Nėrimi. Puikios nuotaikos niūniavau sau pusbalsiu A. Pojavio dainos eilutes: „Because of the shoes I‘m wearing today: one is called Love, the other is Faith...“. Susimąsčiau: „ar Andrius galėtų įsivaizduoti, jog dabar kažkas kažkur važiuodamas dviračiu niūniuoja jo dainą...? Tikriausiai - ne. Dabar jis su savo mintimis lėktuve, kuris už valandos leisis Lietuvoje...“.

Gerbiamas ministre, norėčiau jus informuoti, kad nei pagalbos tarnyba 112, nei Švenčionių rajono policija nesureagavo į pagalbos prašymus ir įspėjimus, kad gresia didžiulė nelaimė, galinti nusinešti ne vieną gyvybę.